aA
„Transparency International“ Lietuvos skyriaus direktorius Rytis Juozapavičius interviu portalui Kyšiai.lt teigė, kad Lietuvoje požiūris į korupciją keičiasi vangiai. Prieš korupciją kovojančios organizacijos vadovas mano, kad kol Lietuvoje nesusiformuos stipri vidurinė klasė, žymesnių permainų tikėtis neverta.
Rytis Juozapavičius
Rytis Juozapavičius
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
- Kokiu tikslu dažniausiai duodamas kyšis?

- Dažniausiai taip siekiama apeiti biurokratinius formalumus ir reikalus sutvarkyti greičiau. Įdomu, kad pakankamai dažnai kyšis yra mokamas avansu, t.y., nežinant, ar tikrai jo prireiks.

Pavyzdžiui, apie trečdalis Lietuvos gyventojų, kurie yra kada nors tvarkę automobilių techninę apžiūrą, yra mokėję kyšį per paskutinius dvejus metus. Iš jų net 42 procentai davė kyšį iki techninės apžiūros, nežinodami, kokia yra jų automobilių būklė.

- Kas skatina korupcijos atsiradimą valstybėje ir kokie veiksniai sudaro sąlygas jai klestėti? - Korupciją skatina blogas valdymas iš vienos pusės, o iš kitos – mąstymo „laimėkim visi“ stoka. Bendrovės „FranklinCovey“ tyrimas atskleidžia, kad visame pasaulyje tik vienas iš trijų apklaustųjų verslo įmonių darbuotojų sutinka su teiginiu „mes laikomės principo: mano sėkmė yra tavo sėkmė“. Nežinome, kiek tokių žmonių yra Lietuvoje, bet panašu, kad mažuma. Jei nesilaikai šios bendruomenę lipdančios nuostatos ir esi sąlygose, kur gali piktnaudžiauti pasitikėjimu – pagunda tapti „korupcionieriumi“ beveik neatremiama. Visuomenės mąstymas keičiasi lėtai – ištrūkus iš sovietų sistemos reikia nemažai laiko pamatyti, kaip mes visi esame glaudžiai susiję ir kaip nuo kiekvieno iš mūsų korupcinės veiklos galų gale kenčiame visi.

Lietuvoje nėra stiprios viduriniosios klasės, kuri pažangiose pasaulio šalyse tarnauja kaip visų reikšmingų antikorupcinių iniciatyvų lėktuvnešis.

- Gal galėtumėte išskirti sritis, sektorius kuriuose didžiausia korupcija, dažniausiai duodami kyšiai?

- Korupcija skirstoma į didžiąją korupciją – tai politikų, teisėjų ir aukštų tarnautojų korupcija ir smulkiąją korupciją – mažesnio rango tarnautojų ir pareigūnų papirkinėjimą. Sociologiniai tyrimai nėra pats geriausias instrumentas sužinoti apie didžiosios korupcijos mastą ir pobūdį.

Mums didžiausią susirūpinimą kelia politinė korupcija, kai už verslo grupuočių atlygį politikai tarnauja jų interesams, korupcija viešuosiuose pirkimuose ir teismų korupcija. Teismų korupcija, mūsų akimis, yra net didėjanti problema, nes teisėjų profesinė bendruomenė net nerodo deramo susirūpinimo korupcija.

- Kaip korupcija veikia valstybę, jos biudžetą?

- Visų pirma, korupcija pakerta pasitikėjimą demokratiniu valstybės valdymu, skatina nepagarbą įstatymams, skiepija vieniems anarchistines nuostatas, kitiems – autoritarines bei griauna tikėjimą žmonėmis apskritai.

Lietuvos korupcijos žemėlapio 2004 m. sociologinio tyrimo duomenimis, įmonių vadovai per metus sumoka kyšiams 1,3 mlrd. litų (2004 m. į valstybės biudžetą surinkta pelno mokesčio suma – 1,17 mlrd. Lt). Pasaulio bankų ekspertų manymu, vidutinės korupcijos šalyse viešuosiuose pirkimuose viešasis sektorius gali prarasti iki 30 proc. viešiesiems pirkimams išleidžiamų lėšų. 2007 m. viešiesiems pirkimams išleidome 12,7 mlrd. Lt.

Galime daryti prielaidą, kad dėl korupcijos kasmet prarandame iki beveik keturių milijardų litų vien viešuosiuose pirkimuose. - Kaip korupcija veikia tiesiogines užsienio investicijas?

- Dauguma Vakarų investuotojų baidosi kyšių ir laiko papirkinėjimą bei veikimą korumpuotoje terpėje labai rizikinga ir nuostolinga veikla. „Siemens“ supurtęs kyšių skandalas parodė, kad korupcija gali pakirsti pasitikėjimą pačiais solidžiausiais prekės ženklais. Mano supratimu, Lietuvos nesugebėjimas pažaboti korupcijos tiesiogiai neigiamai veikia tiesiogines užsienio investicijas. Lietuvai taikomas „Transparency International“ Korupcijos suvokimo indeksas (TI KSI) yra 4,8 dešimties balų skalėje, kur 10 balų skiriama už absoliutų skaidrumą, o 0 balų už „kiaurą“ korupciją.

Lietuva indeksą 4,8 jau yra gavusi 2001 m. ir daug metų niekaip negali perkopti 5 balų barjero, kurį peržengusios šalys laikomos sugebėjusiomis pažaboti korupciją.

TI KSI yra išvestinis tyrimas, paremtas vien tik autoritetingų tarptautinių ekspertų organizacijų duomenimis. Vertindama Lietuvą TI nesirėmė jokiais nuosavais tyrimais, bet pasitelkė kitų septynių tyrimų rezultatus ir pritaikiusi matematines formules pavertė juos vienu skaičiumi 4,8.

Investuotojas žvelgdamas į 2007 metų TI KSI mato Lietuvai taikomus 4,8 balus, o Estijai – 6,5. Pastarasis yra geriau už 4,8, tad investicijoms Estija atrodo palankesnė.

- Ar pastaraisiais metais keičiasi žmonių požiūris į korupciją? Kas daroma, kad jis keistųsi?

- Lygindami Lietuvos korupcijos žemėlapio 2007 m. ir 2005 m. tyrimų rezultatus matome, jog gyventojų turimas korupcijos, kaip didelės problemos vertinimas, iš esmės nesikeičia. Tačiau verslininkų vertinimuose matome pagerėjimą: mažiau verslininkų korupciją laiko rimta problema. Analizuodami suvokiamo korupcijos masto pokyčius per pastaruosius 5 metus galime konstatuoti, kad tiek gyventojų, tiek įmonių vadovų nuomone, korupciją pavyko stabilizuoti.

Bet Lietuvos žmonių pasiryžimas kyšininkauti nesikeičia iš esmės: 2005 m. 68 proc. apklaustųjų sakėsi duosiantys kyšį problemai išspręsti, o pernai tokių buvo 67 proc. Tačiau verslininkų nuostatos keičiasi ženkliai: ketinančių duoti kyšius sumažėjo nuo 55 proc. 2005 m. iki 42 proc. 2007 m.

Tik 16 proc. gyventojų ir 23 proc. verslininkų prisipažįsta, kad kyšių neduoda, nes tai prieštarauja jų įsitikinimams, o nekyšininkauja iš pagarbos įstatymui 6 proc. gyventojų ir 8 proc. įmonių atstovų. Tad galime sakyti, kad stipriai motyvuoti korupcijos priešininkai yra apie penktadalį gyventojų ir beveik trečdalis verslininkų.

Nematau rimtų valstybės pastangų keisti žmonių požiūrį į korupciją. Kai kurios pavienės organizacijos, kaip pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija, vykdė efektyvių antikorupcinių reformų, tačiau valstybės mastu nuoseklus visuomenės antikorupcinis švietimas nėra vykdomas.

- Kaip vertinate nevyriausybinių organizacijų ir entuziastų veiklą prieš korupciją?

- Lietuvos NVO yra puikūs partizanai keliantys daug triukšmo. Vis tik partizanai niekada neprilygs reguliariajai kariuomenei ir niekada nelaimės galutinės pergalės.

„Transparency International“ yra sudariusi 10 svarbių darbų sąrašą, kuriuos reikėtų atlikti, kad Lietuvoje sumažėtų korupcijos lygis. Tačiau, kol Lietuvoje nesusiformuos stipri vidurinioji klasė, tol NVO ir pavienių entuziastų veikla primins viso labo žvaigždžių lietų šaltoje tamsoje.