A. Kubilius, be kita ko, pridūrė, jog panašiai gali būti vertintini ir prezidento patarėjų argumentai, jog buvęs Aukščiausiojo Teismo pirmininkas V.Greičius po įgaliojimų baigties liepos 8 dieną, negali laikinai eiti administracinių pareigų tol, kol bus paskirtas naujas vadovas.
„Šitoj diskusijoj vėlgi nugali gausa pseudoargumentų, kuriems pastaruoju metu yra labai plačiai naudojami ir įvairūs Konstitucinio Teismo sprendimų citatų rinkiniai, nors tiems citatų rinkiniams galima priešpastatyti taip pat pagrįstus KT citatų rinkinius”, - pridūrė TS-LKD pirmininkas.
Praėjusią savaitę, prieš pasibaigiant Seimo sesijai, parlamentarai priėmė naujos redakcijos Pilietybės įstatymą, kuriuo pritarta prezidento siūlymams ir atsisakyta anksčiau numatytos nuostatos, kad drauge Lietuvos ir kitos valstybės, kurioje gyvenama, pilietybė galima Europos sąjungos ir NATO šalių narių pasus turintiems lietuvių emigrantams.
Tačiau dviguba pilietybė nebus draudžiama iš viso keturioms grupėms: Lietuvos piliečių vaikams, gimusiems užsienyje ir įgijusiems kitos valstybės pilietybę automatiškai, asmenims, gavusiems pasą valstybės, su kuria Lietuva bus pasirašiusi specialią sutartį, tremtiniai bei politiniai kaliniai, kurie prieš 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos piliečiai, bet vėliau pasitraukė ar buvo ištremti, taip pat jų vaikai ir provaikaičiai bei, galiausiai, asmenys, kuriems Lietuvos pilietybė prezidento buvo sutekta išimties tvarka.
Prieš pat sesijos pabaigą Seimas antrąkart nepritarė prezidento teikimui iš Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigų atleisti V.Greičių, kurio įgaliojimai baigėsi liepos 8 dieną. Parlamentarams nepatiko, kad Prezidentūra manė, jog teikimui turi būti pritarta automatiškai, jo nekevestionuojant. Tuo metu patys Seimo nariai teigė, jog jų mandatas yra laisvas.
Neatleidus senojo Aukščiausiojo Teismo pirmininko, negali paskirti naujojo. Laikinąja vadove paskirta šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Janina Stripeikienė.