„Prekybos centras – tarsi mažytis miestas su gatvėmis, namais, bankais ir net fontanais. Čia vyksta koncertai, mugės, sporto varžybos ir kiti miesto centrams būdingi renginiai. Prekybos centrai primena miestus po stogu, kur nelyja, nesninga, ištisus metus palaikoma ta pati temperatūra. Jų gatvės – vieta, kur saugūs jaučiasi ne tik vaikai, čia nėra judraus eismo, automobilių.
Būtent dėl funkcionalumo, koncentruotumo ir patogumo tokios prekyvietės sėkmingai konkuruoja populiarumu su geografiniais miestų centrais“, – privalumus vardijo pramogų ir prekybos centro „Babilonas“ marketingo vadovė Jūratė Nekrasovienė. Pasak „Sekundės“ pašnekovės, teatrai, parodos, galerijos, kaip ir anksčiau, taip ir dabar turi savo lankytoją.
„Domėjimasis kultūra labiau sietinas su visuomenės išprusimu, papročiais, menų populiarumu. Nemanome, kad prekybos centrai konkurentai šiai intelektualiai laisvalaikio leidimo formai. Juk apsipirkti reikia ir teatrus, parodas, bibliotekas lankantiesiems. Prekybos centrai labiau skirti praktiškiems, kasdieniams, ne intelektualiems poreikiams tenkinti“, – tvirtino J.Nekrasovienė.
Ne tik žiūri
Daugelio atliktų tyrimų duomenimis, vis dažniau vartotojai laisvalaikį leidžia apsipirkdami. Jaukus prekybos centrų interjeras, įvairių pasaulio šalių virtuvės, greitojo maisto restoranai, įvairios pramogos kuria smagaus, neįpareigojančio apsipirkimo miražą. Žmonėms patinka apžiūrinėti ir tas prekes, kurių jie net neketina įsigyti.
„Žvalgyba, arba prekių apžiūrėjimas, yra kiekvieno pirkimo proceso dalis, tai natūralu. Dažniausiai pigesnių prekių žvalgyba trunka trumpiau, brangesnių – ilgiau. Tačiau daugelis žvalgytuvių baigiasi pirkimu“, – teigė „Babilono“ marketingo vadovė J.Nekrasovienė.
Didėjantis prekybos centruose įkurtų parduotuvių pelnas ir lankytojų gausa leidžia daryti prielaidą, kad žmonės ne tik apžiūri prekes, bet ir noriai jas įsigyja.
„Važiuojant pagrindinėmis miestų gatvėmis liūdna išvysti ne naujai įkurtą teatrą, galeriją ar kitą kultūros vietą, o ką tik pastatytą prekybos centrą. Pateiktas saldainis, kurį visi su malonumu vartoja. Turbūt dabartinis prekybos centrų kultas atkeliavo iš artimos praeities, kai nuolat ko nors trūko, neturėjom galimybės įsigyti to, ko troškome.
Statistiniai duomenys nuteikia optimistiškai – mieste daugėja kultūros mylėtojų“, – mintimis dalijosi Panevėžio miesto savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėja Loreta Krasauskienė.
Sovietinio deficito šmėkla
Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro priklausomybės ligų psichiatras Darius Saulius Diržys išskiria dvi pagrindines lankymosi prekybos centre priežastis – įgimti pasitenkinimo ir apsirūpinimo, kaupimo poreikiai.
„Žmogui būdingas malonumo troškimas. Prekybos centre pamatomi geidžiami, mieli daiktai. Ne paslaptis – klientas perka akimis, jam svarbi graži išorė, regimoji pusė. Panašūs malonumų receptoriai patenkinami lankantis teatre, parodoje ar paveikslų galerijoje. Skirtumas tas, kad prekybos centrai pranašesni už kultūrines vietas.
Įvairios parduotuvės orientuotos tiek į mažus, tiek į didelius: kiekvienas eina ten, kur jam įdomu – į žaislų, drabužių ar buitinės technikos skyrius. Be užuolankų galima teigti, kad prekybos centras niekuo nenusileidžia iškiliausiems pasaulio muziejams.
Ne kiekvienas gali įpirkti tai, kas jam patiko. Vien jausmas, kad gali paliesti, pakilnoti, apžiūrėti daiktą, suteikia pasitenkinimą. Turbūt lietuvių pasąmonėje dar slypi sovietinio deficito stygius, noras turėti kuo daugiau.
Prekybos centrai – būtent ta vieta, kurioje nors laikinai galima pabūti ten, kur visko apstu. Tai vienas iš būdų užmiršti finansinį nestabilumą“, – savo požiūrį išsakė psichiatras D.S.Diržys.
Pasak pašnekovo, perdėtas demonstratyvumas, gyvenimas iš paskolų, statant gyvenamuosius namus ar perkant prabangius automobilius, išsipustymas vykstant į prekybos centrą – ne kas kita kaip buvusios tarybų Lietuvos nepritekliaus šmėkla.
Žmonės dar mena apie turėtas rublines santaupas, jų paprasčiausiai nebuvo kur išleisti. Paradoksalu, bet šiandieninė situacija kitokia – daugybė prekių ir paslaugų, bet mažos finansinės galimybės.
Laiko vagys
Ne atsitiktinumas, kad prekybos centruose įkuriami kino teatrai, ledo arenos, boulingas ar biliardas. Tai psichologinis triukas pritraukti žmogų praleisti laisvalaikį. Jiems neišvengiama akistata su išradingai dėmesį traukiančiomis vitrinomis.
Daugeliui teko susidurti su situacija, kai vietoj planuotos valandos prekybos centre teko užtrukti dvigubai ar trigubai ilgiau.
Psichiatro D.S.Diržio teigimu, prekybos centre prarandama laiko nuovoka. Nieko nuostabaus – profesionalių vadybininkų, uždirbančių iš to duoną, pareiga – privilioti potencialius klientus. Parduotuvės pasitinka žibančiomis iškabomis, akcijomis ir įvairiomis nuolaidomis. Žmogus instinktyviai įtraukiamas į prekių, kurios šiuo metu jam nereikalingos, pirkimo liūną.
Klaida manyti, kad parduotuvėse negalima derėtis. Beveik kiekvienas pardavėjas gali suteikti apytiksliai penkių procentų nuolaidą norimai prekei. Jei klientas to nereikalauja – „permoka“ paprasčiausiai lieka pardavėjo kišenėje.
Pasak psichiatro D.S.Diržio, prekybos centrai bukina žmogaus mąstymą, blokuoja analitinius, kritinio vertinimo gebėjimus.
„Prekybos centrų tikslas – patenkinti visus galimus poreikius. Patenkintas žmogus tampa apatiškas, nesuinteresuotas tobulėti, siekti ko nors daugiau. Tai – dvasinis skurdinimas“, – teigė žmogaus psichologijos specialistas.
Apsisaugoti nuo prekybos centrų spendžiamų žabangų gali padėti planavimas ir konkretus žinojimas, ko norima įsigyti, sąmoninga savikontrolė neatverti piniginės daiktams, kurie nėra reikalingi. Laiko patikrintas patarimas, gelbstintis vykstant į prekybos centrą, – iš anksto sudarytas norimų įsigyti produktų, daiktų sąrašas.
Laisvalaikis atviroje erdvėje
S.D.Diržys prisiminė keliones į Skandinavijos šalis, kur, anot pašnekovo, didžiausia matyta parduotuvė esanti daug mažesnė nei Vilniaus ar Kauno prekybos centrai. Psichiatro teigimu, lietuvių, kaip tautos, vertybės dar yra labai menkos, nesusiformavusios. Prekybos centrai Lietuvoje – per daug išpūstas ir sureikšmintas muilo burbulas.
Vakarų Europos valstybėse laisvalaikį įprasta leisti parkuose, skveruose, susitikti jaukioje gatvės kavinių, restoranų aplinkoje. Daugiau dėmesio skiriama aktyviam poilsiui, sportui, buvimui gryname ore.
Panevėžyje planuota atnaujinti ir antram gyvenimui prikelti Skaistakalnio parką. Tačiau skelbtas parko idėjos konkursas ir tūkstantinės išmokos prizinėms vietoms neduoda konkrečių rezultatų. Ketinimas Skaistakalnį paversti meilės parku kol kas tėra graži, bet neįgyvendinta svajonė.
„Skaistakalnio parkas laukia savo eilės renovacijai. Sudarytas investicinis planas, bet jam reikalingas tikslesnis finansavimo patvirtinimas. Tikimasi, kad po renovacijos Skaistakalnio parkas taps žmonių susibūrimo ir poilsio vieta. Parko vizija orientuota į visas socialines grupes – ir į jaunimą, ir į pagyvenusiuosius“, – teigė Panevėžio miesto savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja Diana Žižiūnienė.
Nebe geriausias draugas
Visame pasaulyje pastebima knygų skaitymo mažėjimo tendencija. Knygą atstoja neįpareigojančios laisvalaikio praleidimo formos – kino filmai, televizijos laidos, internetas ir prekybos centrai.
„Knyga, kaip vertybių lobynas, niekada netaps atgyvena. Kiekvienas esame individualus ir ieškome skirtingų dalykų – vieniems reikalingas šurmulys, pramogos ir prekybos centrai, kitiems patinka visai kas kita. Masinėje kultūroje žmonės ieško atsipalaidavimo. Jaunimui siūlyčiau išlaikyti pusiausvyrą tarp pramogavimo ir vertingo akiračio plėtimo“, – teigė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos darbuotoja Birutė Urbanavičienė.
Pasak pašnekovės, per vasaros atostogas moksleivių dėmesio centre – ne knyga, o kompiuteris ir internetas.
Panevėžio pramogų ir prekybos centro „Babilonas“ marketingo vadybininkės teigimu, nei per mokslo metus, nei jiems pasibaigus paauglių pokyčio prekybos centre nejaučiama. Iš 20–22 tūkst. žmonių, apsilankančių „Babilone“ kasdien, paaugliai sudaro tam tikrą procentą, kuris beveik nekinta.
„Man patinka laisvalaikį leisti prekybos centre. Čia susitinku su draugais, mėgstu čiuožti ledo arenoje, vaikščioti po parduotuves, kartais nueinu į piceriją. Turiu lietuvių kalbos mokytojos rekomenduotą perskaityti knygų sąrašą, tačiau to daryti neskubu“, – teigė atostogaujanti moksleivė.
Nenorėjusi sakyti savo pavardės dviejų paauglių mama nurodė kitą priežastį, kodėl vaikams namų kiemą verčiau išmainyti į prekyvietės suolelį: „Prekybos centre budi apsaugininkai, todėl esu rami, kad namo vaikas grįš sveikas. Daugiabučių kiemuose nutinka įvairių dalykų, kartais pasitaiko net labai nemalonių atvejų.“
