Tiesa, nusikaltėliams, ko gero, būtų parankesnis jau du kartus Italijos premjeru buvęs S.Berlusconi. Juk šis politikas beveik „savas“. „Lotynų kalba su romėnais galintis susišnekėti“ oligarchas, kaip ir jo draugai, ne vieną kartą buvo įtariamas turįs ryšių su kriminaliniu pasauliu.
Pavyzdžiui, artimas ekspremjero bičiulis, buvęs Sicilijos regiono prezidentas Salvatore Cuffaro, arba tiesiog Totò, ne taip seniai stojo prieš teismą. Prokurorai įrodė, kad S.Cuffaro rėmė kai kuriuos mafijos narius ar jiems artimus asmenis. Totò sulaukė penkerių metų kalėjimo bausmės, bet nuosprendis dar neįsigaliojo, nes jį turi patvirtinti aukštesnės instancijos teismas.
Tai buvęs Sicilijos regiono prezidentas įvertino kaip pergalę ir vietos elitui bei žurnalistams surengė šventę, per kurią svečius vaišino kanoliais. Šiuos sicilietiškus riebaluose virtus pyragaičius su saldžios varškės, šokolado ir cukruotų vaisių gabalėlių įdaru visame pasaulyje išgarsino trečia legendinio filmo „Krikštatėvis“ dalis.
Ketino tikrinti telefonu
Aktyviai ir, galima sakyti, profesionaliai politika užsiimantiems mafiozams S.Berlusconi kandidatūra priimtinesnė ir dėl to, kad jie žino jo silpnybes. Mafijai gan neblogai sekėsi sugyventi su šiuo magnatu, kai jis valdė šalį.
Tad galima tikėtis, kad savo balsus „Cosa Nostra“ atiduos jam. Ir ne tik savo. Italijos teisėsauga jau ėmėsi priemonių, siekdama užkirsti kelią galimiems pažeidimams per rinkimus. Atėję balsuoti žmonės prie įėjimo privalės palikti savo mobiliuosius telefonus. Mat pareigūnai gavo žinių, kad naudodamiesi populiariuoju trečiosios kartos (3G) ryšiu nusikaltėliai tikrins, ar vykdomi jų nurodymai balsuoti už vieną ar kitą kandidatą. Tačiau vargu ar šių priemonių pakaks.
Taip daro visi
Nesėkmės atveju – jei mafijai nepavyks nulemti rinkimų rezultatų – kriminalinio pasaulio atstovai vis tiek neliks be nieko. Ko gero, jie nenusivils net jei laimės S.Berlusconi politinis varžovas. Tiesa, buvęs komunistas W.Veltroni tvirtina esąs su nusikaltėliais nesitaikstantis kovotojas, bet per savo gyvavimo šimtmečius mafija sugebėjo rasti kelią ir į griežtesnių politikų širdis. Juk visi turi giminaičių ir draugų.
Pasinaudoti giminystės ryšiais su aukštais politikais ar valdininkais įprasta ne tik Lietuvoje, bet ir Italijoje. Ten taip daro visi. Būtent šiais žodžiais savo elgesį paaiškino nedidelės krikščionių demokratų pakraipos partijos vadovas ir buvęs Italijos teisingumo ministras Clemente Mastella.
„Così fan tutti („juk taip daro visi“ – liet.)“, – nustebęs kalbėjo atsakomybėn patrauktas politikas. Jis pateko į teisinių tyrimų dėl konkursų falsifikavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba kryžminę ugnį, o jo žmonai dėl įtarimų korupcija buvo skirtas namų areštas.
C.Mastella dėl šio ikiteisminio tyrimo paliko tarnybą, o jo pasitraukimas iš Senato daugumos nuvertė visą kairiųjų R.Prodi vyriausybę. C.Mastella ir jo žmona Sandra, Neapolyje pirmininkavusi Kampanijos regiono parlamentui, tik „darė politiką“, kaip ir visi – sprendė, kas užims valstybinius postus.
Gyventojai pasitiki mafija
Susidoroti su mafija dar nepavyko nė vienai Italijos valdžiai ne tik dėl artimo ir dažnai abipusiškai naudingo „bendradarbiavimo“.
Seniai žinoma, kad Sicilijos sostinėje Palerme norint atgauti pavogtą dviratį nereikia kreiptis į policiją. Daug paprasčiau surasti to kvartalo ar gatvės ruožo bosą. Patirtis rodo, kad sumokėjęs vadinamąjį atgavimo mokestį plieninį žirgą susigrąžinsi kur kas greičiau.
Mafijos populiarumą rodo šios organizacijos verslo sėkmė. Praeitais metais mafija uždirbo 63 mlrd. eurų (apie 217 mlrd. litų) ir šis skaičius kasmet vis didėja. Duoklę nusikaltėliams moka net 80 proc. smulkiųjų Sicilijos verslininkų. Neatsisako mokėti ir stambios įmonės.
Laikas eina, keičiasi vyriausybės ir politikai, o mafija išlieka, prisitaiko ir klesti. Tikriausiai teisus buvo filmo „Nepaprasti italų nuotykiai Rusijoje“ vienas herojus, garsiai pareiškęs, kad mafija nemirtinga.
