Abu Rusijos ministrus, su kuriais turėtų susitikti P.Vaitiekūnas, galima vadinti paliekančiais politinę areną. Neaišku, ar jie išliks Rusijos vyriausybėje po naujojo prezidento Dmitrijaus Medvedevo inauguracijos.
Komisijos idėja
Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM), su S.Lavrovu P.Vaitiekūnas aptars aktualius dvišalio Lietuvos ir Rusijos bei regioninio bendradarbiavimo klausimus. Maskvoje taip pat vyks Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos pirmininkų susitikimas. Per jį bus svarstoma, kaip įgyvendinami pernai gruodį Kaliningrado srityje, Svetlogorske, vykusio penktojo tarpvyriausybinės komisijos posėdžio nutarimai.
Būtent Svetlogorske Lietuvos užsienio ministras iškėlė idėją sukurti Pasitikėjimo komisiją, kuri esą turėtų pagerinti komplikuotus dvišalius santykius. Vakar per neformalų brifingą URM sekretorius Laimonas Talat-Kelpša sakė, kad Rusijai buvo nusiųstos Lietuvos idėjos, kokia turėtų būti Pasitikėjimo komisija. Pasak sekretoriaus, prieš kurį laiką į pateiktus siūlymus sulaukta palankaus atsakymo.
Klaus apie S.Jucį
L.Talat-Kelpšos teigimu, Maskvoje tikimasi aptarti ir kelis konkrečius dalykus, pavyzdžiui, sienos demarkacijos reikalus, tilto per Nemuną ties Tilže statybą, lietuvių verslininko Stanislovo Juciaus dingimą Kaliningrade, taip pat jau rutininiu tapusį naftotiekio "Družba" klausimą, "Vnešekonombanko" skolas. Tam tikrų klausimų Lietuvos atstovams turi ir Rusija.
Lietuvių verslininkų klubo įkūrėjas, statybų kompanijos "Roslitstroj" generalinis direktorius S.Jucys dingo lygiai prieš metus, iki šiol apie jo likimą neturima jokių patikimų duomenų.
Liepą bus jau dveji metai, kai "Družba" nutrauktas naftos tiekimas į Lietuvą ir Latviją. Maskva šį faktą teisindavo naftotiekio remontu.
Balandį Sankt Peterburge vyks tradicinis tarptautinis ekonomikos forumas. Iki šiol jame dalyvaudavo Lietuvos ūkio ministrai. Kalbama, kad šiemet norą vykti į forumą išreiškė premjeras G.Kirkilas. Per visą vadovavimo XIV Vyriausybei laiką jis taip ir neapsilankė Maskvoje.
Kaltinamas neveiklumu
Pastaruoju metu dėl savo originalaus požiūrio ir kalbų apie Rusijos sovietinės žalos atlyginimą ministras P.Vaitiekūnas sulaukė nemažai pylos. Jo veikla, tiksliau neveiklumu, derantis su Rusija dėl kompensacijos už okupacinę žalą labiausiai nepatenkinti konservatoriai.
Prieš porą mėnesių per Seime vykusį susitikimą Tėvynės sąjungos (TS) frakcijoje TS garbės pirmininkas europarlamentaras Vytautas Landsbergis ragino Vyriausybę ne tik deklaruoti, bet ir konkrečiais veiksmais siekti kompensacijos. "Vaitiekūnas pasisako, kad žala būtų atlyginama, tačiau siekti šio tikslo būtini konkretūs veiksmai, kurių nesiimama", - sakė europarlamentaras.
Pasak profesoriaus, tokia dviprasmiška padėtis gali būti traktuojama kaip nerimtas Lietuvos požiūris į žalos atlyginimą. Europarlamentaras įsitikinęs, kad kol Lietuva pati dėl šio reikalo nerodys iniciatyvos, jos tarptautinė politika bus žalojama.
Pats P.Vaitiekūnas mano, kad Lietuva, siekdama žalos atlyginimo, negalėjo padaryti daugiau nei yra padariusi.
Per pusę amžiaus trukusią sovietų okupaciją Lietuva skaičiuoja netekusi maždaug milijono gyventojų, materialinė žala įvertinta 80 mlrd. litų. Lietuvos įstatymai įpareigoja Vyriausybę derėtis su Rusija dėl šios žalos atlyginimo, bet ši kategoriškai atsisako tai daryti.
