Komandiruote yra laikoma:
1) teisės aktų nustatyta tvarka įformintas darbuotojo išvykimas iš nuolatinės darbo vietos vieneto administracijos vadovo (ar jo įgalioto asmens) arba individualios įmonės savininko siuntimu atlikti darbo funkcijas, tarnybinį pavedimą ar tobulinti kvalifikaciją. Tais atvejais, kai darbuotojas iš nuolatinės darbo vietos komandiruojamas laikinai dirbti užsienio valstybėje, tai nustatant, ar toks darbuotojo išvykimas yra laikomas komandiruote, reikia atsižvelgti į tai, ar toks darbuotojo išsiuntimas dirbti užsienio valstybėje yra susijęs su darbo funkcijų atlikimu;
2) individualios įmonės savininko ir ūkinės bendrijos tikrojo nario, kurio darbo ir apmokėjimo už darbą tvarka nustatyta bendrosios jungtinės veiklos sutartyje, išvykimas iš nuolatinės darbo vietos atlikti darbo funkcijas;
3) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo priimant sprendimus Europos bendrovėse“ nuostatas sudaryto specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės darbo tarybos ir Europos bendrovės darbo tarybos komiteto narių išvykimas dalyvauti šio specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės darbo tarybos arba Europos bendrovės darbo tarybos komiteto posėdžiuose.
Kuo įforminamas siuntimas į komandiruotę? Siuntimas į komandiruotę, išskyrus specialųjį derybų komitetą, Europos bendrovės darbo tarybą ir Europos bendrovės darbo tarybos komitetą, įforminamas vieneto administracijos vadovo ar jo įgalioto asmens įsakymu (sprendimu) arba individualios įmonės savininko įsakymu (sprendimu), kuriame turi būti nurodyta: komandiruotės tikslas, vieta (vietos), trukmė (jeigu komandiruotės metu vykstama į keletą užsienio valstybių – buvimo kiekvienoje užsienio valstybėje trukmė) ir vieneto numatomos apmokėti išlaidų rūšys, ar mokami dienpinigiai, avanso dydis ir pan. Specialiojo derybų komiteto, Europos bendrovės darbo tarybos ir Europos bendrovės darbo tarybos komiteto –narių komandiruotės įforminamos atitinkamų organų patvirtintu sprendimu.
Komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus atvejus, kai darbuotojo darbas yra susijęs su važinėjimu arba yra kilnojamasis ar pakaitinis (pamaininis). Šis (183 dienų) laikotarpis siejamas su įmonės darbuotojo kiekvieno išvykimo į užsienį atlikti darbo funkcijas ar tarnybinį pavedimą trukme. Sąvoka ,,vienoje vietoje užsienyje“ suprantama kaip viena užsienio valstybė.
Pavyzdys
Darbuotojas siunčiamas 190 dienų į Italiją. Italijos dienpinigių norma – 190 Lt, kelionės, nakvynės Italijoje išlaidos – 10 000 Lt. Darbuotojas už 190 dienų turėtų gauti 36 100 Lt dienpinigių. Tačiau komandiruote į užsienį nelaikomas darbuotojo išvykimas už Lietuvos Respublikos ribų į užsienį, jei jis vienoje vietoje užsienyje būna ilgiau kaip 183 dienas, todėl visi dienpinigiai (už 190 dienų), kelionės bei nakvynės išlaidos (apskaičiuojant pelno mokestį) bus priskiriamos neleidžiamiems atskaitymams. Tačiau apskaitoje patirtos išlaidos bus registruojamos kaip komandiruotės išlaidos. Vadinasi, tinkamas komandiruotės įforminimas – labai svarbus momentas.
Komandiruotės išlaidų rūšys
Darbuotojams, vykstantiems komandiruotėn į užsienį, turi būti išmokami dienpinigiai. Jie gali būti išmokami avansu arba darbuotojui sugrįžus iš komandiruotės. Jeigu vykstančiam į komandiruotę darbuotojui buvo išmokėtas avansas užsienio valiuta, jis apskaitoje įvertinamas avanso išdavimo dienos oficialiu valiutos kursu ir atspindimas balanso sąskaitoje Kitos gautinos sumos ir buhalterinėje sąskaitoje 2431 Atskaitingų asmenų skolos. Dienpinigių sąnaudos įvertinamos išvykimo į komandiruotę dieną galiojusiu valiutos kursu. Be to, darbuotojams, vykstantiems į užsienio komandiruotes, kompensuojamos ir tiesiogiai su komandiruote susijusios išlaidos, kurias taip pat reikėtų vertinti išvykimo į komandiruotę dieną galiojusiu valiutos kursu. Tokių išlaidų pavyzdžiai gali būti:
· gyvenamojo ploto nuomos išlaidos;
· kelionės į užsienio valstybę ir jos teritorijoje transporto išlaidos;
· dokumentų, susijusių su išvykimu, tvarkymo išlaidos;
· vykstančiojo į užsienį darbuotojo kelionių draudimas;
· mokėjimas už kelius, transporto priemonės draudimo išlaidos;
· komandiruotės metu sunaudotų degalų įsigijimo išlaidos;
· ryšių paslaugų išlaidos;
· vykstant į konferenciją, simpoziumą, parodą ar kitą renginį – registravimosi renginyje mokesčio ar bilietų į renginį pirkimo išlaidos;
· valiutos keitimo kredito įstaigoje išlaidos, kai ši valiuta skirta komandiruotės išlaidoms apmokėti.
Toliau panagrinėsime, kaip užsienio komandiruotės išlaidos turėtų būti įvertinamos ir registruojamos apskaitoje, vadovaujantis Verslo apskaitos standartais ir atsižvelgiant į mokestinius aspektus.
Visą straipsnį galima perskaityti žurnale „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“.
Žurnalo „Apskaitos ir mokesčių apžvalga“ 4 numerio anonsai
· Pasibaigus finansiniams metams, investuotojai pradeda skaičiuoti ir vertinti būsimąjį pelną iš jų valdomų įmonių akcijų. Nereikėtų pamiršti, kad išmokami ir gaunami dividendai yra susiję su atitinkamomis mokestinėmis prievolėmis arba galimybėmis, kurias derėtų įvertinti, siekiant teisingai apskaičiuoti mokesčius. Norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad įmonėms, valdančioms mažesnius nei 10 procentų akcijų paketus arba išlaikiusioms akcijas (dalis, pajus) mažiau nei 12 mėnesių, nebūtina aklai skubėti apmokestinti už jas išmokamų dividendų. Straipsnyje GRYNIEJI DIVIDENDAI IR JŲ APMOKESTINIMO YPATUMAI NAGRINĖJAMI Pelno mokesčio įstatyme (toliau – PMĮ) numatyti grynųjų dividendų apmokestinimo ypatumai juos išmokančių ir gaunančių Lietuvos vienetų atžvilgiu.
· Atlikdami finansinės atskaitomybės auditą ar tikrindami ES finansuojamų projektų patirtas išlaidas, pastebime, kad vertinant komandiruočių išlaidas, padarytas užsienio valiuta, ir jas registruojant apskaitoje, pasitaiko netikslumų. Todėl straipsnyje KOMANDIRUOTĖS UŽSIENYJE aptariama, kokiais kriterijais reikėtų vadovautis, sprendžiant, koks išvykimas laikomas komandiruote, kaip turėtų būti įforminamas išvykimas iš darbo vietos ir kaip įvertinamos komandiruotės išlaidos.
· Straipsnio PALŪKANŲ APMOKESTINIMO YPATUMAI 2 dalyje nagrinėjama: užsienio vienetams išmokamų palūkanų apmokestinimas prie pajamų šaltinio pagal pelno mokesčio įstatymą; dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse numatytų mokesčio prie pajamų šaltinio lengvatų taikymo tvarka; palūkanos, apmokestinamos pagal kitas tarptautines sutartis.
· Vien biudžetinių įstaigų, privalėsiančių pertvarkyti savo apskaitą pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartų reikalavimus, šalyje yra per 4 000. Reforma apims ir kitus viešojo sektoriaus subjektus. Nors įgyvendinant šio sektoriaus reformą jau nemažai nuveikta, numatomos naujovės buhalteriams kelia nemažai rūpesčių. Numatoma, kad viešojo sektoriaus subjektai turės tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti ataskaitas pagal Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus ir bendrąjį sąskaitų planą nuo 2009 m. sausio 1 d. Plačiau – publikacijoje REFORMA VERČIA VIEŠOJO SEKTORIAUS BUHALTERIUS KELTI KVALIFIKACIJĄ.
· Nors protokolai – juridiniai dokumentai, tačiau dažnai juos tenka surašyti buhalteriams, ypač mažose įmonėse. Protokolą paprastai sudaro tokios dalys: dokumento sudarytojo pavadinimas, dokumento pavadinimas, dokumento data, registracijos numeris, dokumento sudarymo vieta, tekstas, parašas. Protokolai ar kiti dokumentai, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, yra oficialūs dokumentai. Jie saugomi ir tvarkomi įstatymų nustatyta tvarka. Šių dokumentų klastojimas baudžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Straipsnyje DOKUMENTUS SURAŠYKIME TAISYKLINGAI: PROTOKOLAI patarsime, kaip surašyti šiuos dokumentus, pateiksime protokolų pavyzdžių.
Kitame numeryje skaitykite:
· VĖLUOJANTYS ATSISKAITYMAI IR JŲ PASEKMĖS
· PASTATO (STATINIO) ESMINIO PAGERINIMO APMOKESTINIMAS PVM
· ŽEMĖS STATYBOMS SĄVOKOS IR JOS APMOKESTINIMO PVM ASPEKTAI
· PRODUKTŲ SAVIKAINOS KALKULIAVIMAS (1) UŽSAKYMINIO METODO TAIKYMAS
· FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS ANALIZĖ (2) KAPITALO STRUKTŪROS IR LIKVIDUMO RODIKLIAI
