Ji nemano, kad naujos dėstymo metodikos gali visiškai išnaikinti nusirašinėjimą ir plagijavimą. „Tuo abejoju, nes ir nauja dėstymo metodika bus bevaisė, kai studentui informaciją teiks nuobodi ir lėkšta dėstytojaujanti būtybė. Tačiau kai prieš auditoriją stos originaliai mąstantis, net ir neišmanantis visų dėstymo metodikų žmogus, tačiau turintis tikslą pažadinti žinojimo smalsumą, jis savo talentu ir žiniomis hipnotizuos klausytojus", - mano profesorė.
Jai suprantamas pedagogų rūpestis studentų autorystės savarankiškumu. „Tačiau šį klausimą derėtų gvildenti ne vien aukštosios mokyklos kontekste. Derėtų žvelgti ir į visuomenę. Idėjas, projektus, mintis, jų raiškos būdus „nusirašinėja" politikai ir Seimo nariai, menininkai ir mokslininkai. Vieni tai daro elegantiškai, kiti - atvirai ir begėdiškai", - teigė M. A. Pavilionienė.
Jos pastebėjimais, nusirašinėjimas ir plagijavimas yra ne vienkartinis veiksmas, o individo raidos dvasinė ir intelektinė pakopa. „Tačiau kiekvienas individas, kaip ir kiekvienas studentas, turi galimybę palypėti intelektinio savarankiškumo laipteliais aukštyn ir atsisakyti nusirašinėjimo ar plagijavimo praktikos. Turi galimybę mėginti savaip transformuoti ir interpretuoti skaitytą medžiagą, pasauliui atskleidžiant savitą ir originalų jos suvokimą", - sako Seimo narė.
Prof. M. A. Pavilionienė minima kaip galima kandidatė į švietimo ir mokslo ministrės pareigas.
