aA
Grupė jaunuolių parke triukšmingai šventė gimtadienį, įsilinksminę nepagarbiai replikuodami užkabinėjo aplinkinius. Norėjau apie tai pranešti policijai, tačiau nežinojau, ar tokie jų veiksmai nusikalstami. Kokie veiksmai laikomi nusikaltimais viešajai tvarkai?
Parkas, ramybė
Parkas, ramybė
© DELFI (J.Markevičiaus nuotr.)
Atsako Zarasų rajono apylinkės vyriausioji prokurorė Rėda Grašienė

Viešoji tvarka – tai visuomenėje priimtos, pagarbos vieni kitiems principu pagrįstos, bendros viešo elgesio taisyklės, susiformavusios pagal teisės ir moralės normas, papročius. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Baudžiamajame kodekse yra numatyta atsakomybė už tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka. Nusikalstamos veikos viešajai tvarkai tai: riaušės, viešosios tvarkos pažeidimas ir melagingas pranešimas apie visuomenei gresiantį pavojų ar ištikusią nelaimę.

Riaušės yra viešas žmonių sambūrio smurtavimas, turto niokojimas ar kitoks šiurkštus viešosios tvarkos pažeidimas, o baudžiamoji atsakomybė numatyta už tokio sambūrio organizavimą ar išprovokavimą atlikti neteisėtus veiksmus bei smurtavimą, turto niokojimą ar kitokį šiurkštų viešosios tvarkos pažeidimą, padarytą sambūryje kartu su kitais žmonėmis.

Tokie veiksmai yra baudžiami areštu arba laivės atėmimu iki penkerių metų. Už tokio pat pobūdžio veiksmus, atliktus panaudojant šaunamąjį ginklą ar sprogmenis arba pasipriešinant policininkui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Pažymėtina, kad žmonių sambūris – tai ne mažiau kaip trijų žmonių susirinkimas, suėjimas vienoje vietoje, o priežastys, dėl kurių žmonės susiburia į sambūrį, gali būti įvairios: demonstracija, mitingas, sporto renginys, koncertas, noras išreikšti viešą protestą ir kt. Žmonių sambūrio atliekami fizinio smurto veiksmai (pvz., sumušimai, kūno sužalojimai, kankinimas), svetimo turto niokojimas (pvz., daužymas, padegimas, sprogdinimas, gadinimas) arba kitoks viešosios tvarkos šiurkštus pažeidimas (pvz., transporto sustabdymas, eismo blokavimas, nesankcionuotos baimę keliančios eitynės, smurtą propaguojančių plakatų demonstravimas ir pan.) laikomi riaušėmis.

Tokie veiksmai paprastai padaromi viešose vietose (gatvėse, stadionuose, parkuose ir pan.), tačiau svarbiausias viešumo kriterijus yra ne pati vieta, o atliekamų veiksmų akivaizdumas, jų atviras demonstratyvus antivisuomeninis pobūdis. Riaušių organizavimas, už kurį yra baudžiama, pasireiškia žmonių raginimu susirinkti, tokių žmonių sutelkimu vienam tikslui, nurodinėjimu tokiems žmonėms, aprūpinimu daiktais, skirtais kūnui žaloti ar turtui naikinti, ir kitais veiksmais, kuriais stengiamasi žmonių agresyviems veiksmams suteikti organizuotumo ir kryptingumo.

Riaušių išprovokavimas pasireiškia įvairiais šūksniais pradėti antivisuomeninius veiksmus, melagingos informacijos paskleidimu, kurstant agresyvumą, neigiamą sambūrio reakciją ir pan. Asmenys, kurie nebuvo riaušių organizatoriais ar provokatoriais, baudžiamojon atsakomybėn traukiami už dalyvavimą riaušėse, jei jų dalyvavimas pasireiškė aktyviais veiksmais, t.y. smurtavimu, turto niokojimu ir kt. Tik buvimas riaušių vietoje ar pasyvus pritarimas kitų agresyviems veiksmas, nėra pagrindas kaltinti asmenį riaušėmis.

Praktika rodo, kad dažniausiai įvykdomos nusikalstamos veikos viešajai tvarkai yra viešosios tvarkos pažeidimai, už kuriuos baudžiamoji atsakomybė numatyta Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje. Anksčiau galiojusiame baudžiamajame įstatyme, tokios veikos buvo įvardintos chuliganizmu.

Už nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais, kurie sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, asmenys baudžiami viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu yra baudžiamas tas, kas viešoje vietoje necenzūriniais žodžiais ar nepadoriu elgesiu trikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Ši nusikalstama veika laikoma baudžiamuoju nusižengimu.

Norint suprasti, kokie veiksmai laikomi viešosios tvarkos pažeidimu, būtina žinoti kas yra viešoji vieta bei kokie veiksmai laikomi nusikalstamais. Viešoji vieta – tai vieta, kurioje įprasta lankytis žmonėms (pvz., gatvės, keliai, parkai, stadionai, įmonių ir įstaigų patalpos ir kt.), o taip pat ir ta vieta, kurioje paprastai žmonės nesilanko, bet dėl vienų ar kitų priežasčių susirinko keli ar daugiau žmonių (pvz., miškelyje, prie ežero ir pan.).

Įžūlus elgesys – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, kuris gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu, masinio renginio nutraukimu, transporto eismo sustabdymu, trukdymu įvairių įmonių įstaigų normaliam darbui ar kitais įžūliais veiksmais. Grasinimai – tai žmonių bauginimas žodžiais ar veiksmais (pvz. garsiu rėkimu, šaudymu, pavojų keliančių daiktų demonstravimu ir pan.).

Patyčios – tai demonstratyvus ciniškas žmonių orumo žeminimas įvairiais žodžiais ir veiksmais ( pvz., prievarta apnuoginant žmogų, kavinėje apipilant gėrimu, agresyviai elgiantis invalido, ligonio ar nusenusio žmogaus atžvilgiu, kankinant naminį gyvūną jo savininko akivaizdoje ir pan.). Vandališki veiksmai – tai svetimo turto daužymas, padegimas, niokojimas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad neretai asmenys, kaltinami viešosios tvarkos pažeidimu, neprisipažįsta kaltais vien todėl, kad, jų teigimu, neteisėtus veiksmus jie atliko ten, kur aplink žmonių nebuvo.

Dėl to, svarbu žinoti, kad viešosios tvarkos pažeidimą sudarantys veiksmai (įžūlūs veiksmai, patyčios, grasinimai, vandališki veiksmai) gali pasireikšti viešoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių (nepagarbos demonstravimas aplinkiniams), tiek ir tada, kai aplink žmonių nėra (nepagarbos demonstravimas aplinkai), nustačius, kad nepagarbos demonstravimas aplinkiniam ir aplinkai sutrikdė visuomenės rimtį arba tvarką, t.y. kaltininko veiksmai turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei.

Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti.

Tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidimas yra susijęs su fizinio smurto panaudojimu, turto sunaikinimu ar sugadinimu, arba padaromas panaudojant šaunamuosius ar nešaunamuosius ginklus, sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas, kaltininkas atsako ne tik už viešosios tvarkos pažeidimą, bet ir už kitas nusikalstamas veikas.

Kaip ir kitais nusikaltimais, taip ir nusikaltimais viešajai tvarkai, neretai padaroma tiek turtinė, tiek ir neturtinė žala, todėl kaltiems asmenims, be Baudžiamajame kodekse numatytos atsakomybės, atsiranda ir pareiga atlyginti padarytą žalą. Už nusikalstamas veikas viešajai tvarkai atsako fiziniai asmenys, kuriems iki veikų padarymo buvo suėję šešiolika metų.