aA
Prieš ketverius metus Panevėžyje bandyta nutiesti japoniškų sakurų kelią. Bet Lietuvos ir Japonijos draugystę stiprinti ir Tekančios saulės šalies turistus vilioti turėjusios dekoratyvinės vyšnaitės, neiškentusios lietuviško klimato ir mindymo, nunyko net nepražydusios.
Japoniškas sodas, sakura
Japoniškas sodas, sakura
© Corbis/Scanpix
Daugiau nei 500 japoniškų sakurų 2003 metais į Lietuvą atkeliavo Japonijos sakurų mainų asociacijos ir Lietuvos Respublikos ambasados Japonijoje iniciatyva. Tikėtasi, kad šios Japonijoje itin gerbiamos, didžiuliais rožiniais žiedais pavasarį pražystančios dekoratyvinės vyšnaitės padės stiprinti draugiškus ryšius tarp Japonijos ir Lietuvos. Sakuros ištveria iki 30 laipsnių karštį, todėl manyta, kad Lietuvoje jos puikiai augs.

Sakuros buvo sodinamos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Telšiuose ir Jurbarke. Pro sakurų parkus turėjo sukti iš Japonijos atvykstančių turistų, verslininkų grupių maršrutai. Tokia idėja suteikė vilčių, kad matydami Lietuvos pagarbą Japonijai šios šalies verslininkai susidomės galimybe čia investuoti.

Pirmasis sakurų parkas Lietuvoje pasodintas 2001 metais Vilniuje, minint 100-ąsias japonų diplomato Čijunės Sugiharos metines. Ta pačia proga japoniškų vyšnaičių pasodinta ir Kaune prie diplomato muziejaus. Šiose vietose sakuros sėkmingai auga ir po savaitės kitos turėtų žydėti.

2003 metų lapkričio mėnesį 40 sakurų buvo pasodinta Senvagės šlaituose, dar 10 medelių skirta Gamtos mokyklai. „Sakuras puoselėjome, per žiemą auginome vazonuose, deja, šiandien negalime pasidžiaugti nė vienu prigijusiu medeliu, – „Sekundei“ sakė Gamtos mokyklos direktorė Regina Kliminskienė. – Kaip tyčia, pasitaikė labai šlapias pavasaris, ir nors sakuras sodinome aukščiausioje teritorijos vietoje, jos neištvėrė per didelės drėgmės ir nunyko.“ Gamtos mokyklos kolektyvas žavėjosi sakurų parkų idėja, tad gavęs pasiūlymą dar kartą pabandyti puoselėti šį japonišką augalą, mielai sutiktų tai daryti.

Panevėžio savivaldybės kraštovaizdžio architektė Ingrida Kabelytė vakar nuvažiavo apžiūrėti Senvagėje esančios sakurų sodinimo vietos. Neseniai šias pareigas einanti architektė sakė pasiteiravusi sakurų sodinimo metu dirbusių specialistų ir niekas neprisiminė, kad bent viena japoniška vyšnaitė būtų prigijusi.

„Kiek pavyko išsiaiškinti, sakuros buvo išmindytos, todėl ir nunyko, galbūt viena kita išvis neprigijo“, – paaiškino I.Kabelytė.

„Sekundė“