Nutarimo dėl kreipimosi į KT projektą pateikė kelių Seimo opozicinių frakcijų atstovai. Jame siūlyta paprašyti KT ištirti, ar prezidento 2002 m. birželio 14 d. dekretas, kuriuo Rusijos pilietis V. Jakuninas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, neprieštarauja kelioms Konstitucijos nuostatoms.
Pristatyti projekto S. Pečeliūnas į tribūną atėjo pasipuošęs tokiu pačiu apdovanojimu, kuris jam buvo skirtas prieš keletą metų. Baigdamas savo kalbą politikas paragino visus kolegas, gavusius tokį apdovanojimą, iki KT sprendimo tokio apdovanojimo nedėvėti.
Konservatorius piktinosi, kad nėra jokio dokumento – „nei teikimo, nei prašymo, nei biografijos, gyvenimo aprašymo“, tik dekretas, kuriuo V. Jakuninui buvo skirtas apdovanojimas.
Tą patį esą galima pasakyti apie dar keletą asmenų, dėl kai kurių žmonių yra tik dalis dokumentų. „Bloga situacija, šitaip neturėtų būti“, - kalbėjo S. Pečeliūnas.
Socialdemokratas Juozas Olekas, kritikuodamas parlamentaro iniciatyvą, kreipimąsi pavadino prezidento sumenkinimu. Pasak jo, klausimai, užduodami KT, pavyzdžiui, ar buvo žinoma V. Jakunino biografija, galėtų būti „sprendžiami kitaip“.
Atmetus nutarimo projektą, S. Pečeliūnas pareiškė, kad artimiausiu metu bus paprašyta Seimo pirmininko patvirtinti parlamentarų parašus KT vis tiek tek nagrinėti šį paklausimą, tik ne viso Seimo pirmininkas turės spręsti šitą klausimą.
Skirto ordino laipsnio net nebuvo?
Iniciatorių manymu, V. Adamkaus dekretas gali prasilenkti su Konstitucijos preambulėje įtvirtintu atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės siekiu ir teisinės valstybės principu bei dar šešiais straipsniais. Be to, jie įžvelgė galimą Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo pažeidimą.
Projektą inicijavo su prezidentūra dėl V.Jakunino apdovanojimo pastaruosius metus aktyviai susirašinėjęs S. Pečeliūnas, jį taip pat pasirašė konservatorius Rytas Kupčinskas, Darbo partijos frakcijos narė Loreta Graužinienė bei frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Valentinas Mazuronis.
Prie projekto buvo pridėta daugiau nei 20 puslapių, kuriuose išdėstytos faktinės aplinkybės ir teisiniai motyvai. Kartu pateiktas siūlomų iškviesti į KT posėdį liudytojų sąrašas ir dokumentų, patvirtinančių išdėstytas faktines aplinkybes, sąrašas.
Žiniasklaida yra skelbusi, esą V. Jakuninas praeityje užėmė aukštas pareigas sovietų specialiosiose tarnybose. Jis esą buvo KGB generolas majoras ir dirbo žvalgybininku Austrijoje.
Seimui atliekant parlamentinį Valstybės saugumo departamento veiklos tyrimą, iškilo klausimų dėl galimos neigiamos V. Jakunino įtakos mūsų šalies politikai ir nacionaliniam saugumui bei šio asmens apdovanojimo Lietuvos valstybės ordinu pagrįstumo. Spėliota, galbūt jis buvo apdovanotas dėl asmeninių ir su verslo interesais susijusių ryšių su buvusiu prezidento patarėju nacionalinio saugumo klausimais Albinu Januška, galbūt pastarasis ar jam artimas verslininkas Rimandas Stonys pasiūlė skirti Rusijos piliečiui ordiną.
Apdovanojimo metu 2002 m. jis buvo visuomeninės organizacijos „Rusijos tautinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas ir Rusijos transporto viceministras.
V. Adamkus yra sakęs, jog V. Jakuninas ordiną gavo kaip atsaką į apdovanojimą Lietuvos prezidentui už civilizacijų santarvės puoselėjimą, o apdovanotojo praeities ryšiai su specialiosiomis tarnybomis jam tuomet nebuvo žinomi.
Kreipimosi į KT iniciatoriai savo ruožtu teigė, jog nagrinėjant konkrečias dokumentų pasirašymo datas aiškėja, esą viskas galėjo būti atvirkščiai. Mat V. Adamkus buvo apdovanotas vėliau, nei valstybinis apdovanojimas buvo suteiktas V. Jakuninui.
Be to, suabejota teiginiais, jog apie šio prieštaringą praeitį buvo nežinoma. Taip pat pažymėta, kad V. Jakuninas apdovanotas tuo ordino laipsniu, kurio tuo metu galioję įstatymai nenumatė.
