aA
Po praėjusiais metais patirtos nesėkmės, kai pavyko panaudoti tik nedidelę dalį viešiesiems darbams skirtų pinigų, šiemet šiam tikslui Panevėžio biudžete numatyta suma atrodo gerokai kukliau. Tačiau jau sklando abejonės, ar ir juos pavyks panaudoti. Panevėžio mieste ir rajone apstu darbų, kuriuos reikia nudirbti, bet norintieji rimtai dirbti mieliau imasi ne viešųjų, o nuolatines pajamas garantuojančių darbų.
Šlavėja s šluota
Šlavėja s šluota
© DELFI
Ruošdamiesi gelbėti iš bankrutuojančios „Ekrano“ gamyklos paleidžiamą bedarbių armiją, pernai miesto valdininkai iš Vyriausybės užsiprašė vos ne milijono litų – 960 su puse tūkstančio litų. Pasirodė, kad prognozės buvo neteisingos – dauguma darbo netekusiųjų savo problemas išsprendė patys, o Savivaldybė, viešiesiems darbams panaudojusi vos 222 tūkstančius litų, gavo barti nuo kontrolierių.

Finansų skyriaus vedėja Ona Chomentauskienė sako, kad viešiesiems darbams nepanaudoti pinigai iš miesto neiškeliauja – miesto Taryba turi teisę savo sprendimu pakeisti jų tikslinę paskirtį ir panaudoti pinigus miesto tvarkymo darbams. Šiemet viešiesiems darbams miesto Savivaldybės biudžete atseikėta 656,2 tūkst. litų.

Dirbančiųjų mažėja

Pasak Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotojos Audronės Biguzienės, norinčiųjų dirbti viešuosius darbus mažėja kasmet.

„Tai lemia laisvų nuolatinių darbo vietų atsiradimas, todėl žmonės mieliau renkasi nuolatinius darbus ir tai visiškai suprantama“, – sakė A.Biguzienė. Dirbti viešuosius darbus pageidauja nebent seniai nedirbantys, jokios darbo patirties neturintys žmonės ir per vasaros atostogas norintys užsidirbti moksleiviai. Viešųjų darbų programai vykdyti Panevėžio darbo birža šiemet turi 723 tūkstančius litų, per metus planuojama įdarbinti 700 miesto ir rajono žmonių. Viliamasi, kad atliktų darbų vertė sieks 1,3 milijono litų. Daugiausia įdarbintų žmonių valys miesto teritorijas, ravės gėlynus, prižiūrės rajono seniūnijų teritorijas, remontuos švietimo įstaigas, dirbs darbdavio nurodytus pagalbinius darbus. Jiems bus mokama už faktiškai atliktą darbą pagal tuo metu galiosiantį valandinį tarifą.

2006 metais Darbo birža įdarbino 1242 žmones, o 2007–aisiais – 707. Pagal dabar galiojančią tvarką pusę sumos įdarbintam žmogui moka Darbo birža, kitą pusę – Savivaldybė.

Kad viešaisiais darbais žmonės nesižavi, tvirtina ir rajono Savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Genė Šarkiūnienė. Pasak jos, pinigų viešųjų darbų programai įgyvendinti rajono Savivaldybė gauna kiek prašo, pinigų sumos kasmet didėja, tačiau įsisavinti šias valstybės deleguotas lėšas kasmet vis sunkiau.

„Gatvėms šluoti ar šiukšlėms tvarkyti žmonių dar atsiranda, bet rimtesniems remonto darbams reikia specialistų, o tokie žmonės turi nuolatinius darbus, – pakomentavo G.Šarkiūnienė. – Su problema, kad viešųjų darbų dirbti ateina ne patys geriausi žmonės, susiduriame jau nebe pirmus metus“.

Viešiesiems darbams organizuoti rajono Savivaldybė pernai buvo gavusi 461 tūkstantį litų, panaudoti pagal paskirtį pavyko 449 tūkstančius. „Visiškai nepanaudoti šie pinigai liktų tokiu atveju, jei rajono Taryba nesuskubtų priimti sprendimo pakeisti paskirtį, tačiau taip neatsitinka. Už likusius pinigus buvo padaryti kiti rajono tvarkymo darbai“, – sakė Finansų skyriaus vedėja. Šiemet viešiesiems darbams gauta 577 tūkstančiai litų.

Norinčiųjų nebėra

Ramygalos seniūnas Valdas Chirv šiemet turi įdarbinti 22 žmones, tačiau sako kol kas neįsivaizduojantis, kaip tai reikės padaryti.

„Darbo yra, pinigų pakanka, bet galinčių ir norinčių dirbti žmonių nebėra. Jei žmogus rimtas, jis šiais laikais turi darbą, – sakė seniūnas. – Anksčiau buvo lengviau, galėdavai pasirinkti geriau darbus išmanančius žmones, o dabar likę tokie, kuriems iš paskos turi eiti ir darbus dirbusį žmogų už pravaikštas teko atleisti. Sunkiausia rasti žmonių remonto darbams. „Vieną žmogų buvau radęs, jis remontavo socialinį būstą Ramygaloje, ir labai sėkmingai“, – pasidžiaugė V.Chirv. Jis sako bijantis ir pagalvoti, kaip reikės verstis vasarą, nes dirbantieji viešuosius darbus turės ir šienauti teritorijas.

„Neįsivaizduoju, kaip reikės surasti žmonių šiems darbams, – neslėpė seniūnas.– Šienauti ateina tokie, kurie laikosi už dalgio“.

„Sekundė“