aA
Privalomoji tarnyba sovietinėje armijoje tapo pensininkų ir politikų nesutarimų priežastimi. Prieš dešimtis metų tarnyboje patirtų sužalojimų pasekmes iki šiol jaučiantys pensininkai jaučiasi palikti likimo valiai – šiuo metu galiojantys teisės aktai jiems kompensacijos už patirtą žalą nenumato. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymą keisti įstatymą seimūnai sutiko su cinizmo doze, neva potencialiais nukentėjusiaisiais tektų pripažinti kone visus pensininkus vyrus.
Pensininkas, senatvė, invalidumas
Pensininkas, senatvė, invalidumas
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)
Už ligą neatlygino

Panevėžietis Vytautas Kriaupas jau nesuskaičiuoja, kiek kartų mynė valdiškų institucijų duris vildamasis, jog jam bus atlyginta už privalomojoje karo tarnyboje patirtą žalą. Tačiau atsakas iki šiol tebuvo vienas – nėra teisinio pagrindo mokėti kompensaciją pensininkams.

Vyriškis teigia iki šiol jaučiantis tuberkuliozinio pleurito, persirgto dar 1955-aisiais atliekant karinę tarnybą Maskvos srityje, Balašove, pasekmes.

V.Kriaupas įsitikinęs, jog sunkia liga susirgo dėl kariams taikytų itin didelių fizinių krūvių ir šalčio.

Vyriškis Balašove teišbuvo vos keturis mėnesius – namo sugrąžintas kaip dėl ligos nebetinkamas karo tarnybai, tai yra komisuotas.

„Tuomet medikai siūlė skirti neįgalumo grupę, bet nesutikau. Anais laikais jaunam būti invalidu buvo gėda. Jokios kompensacijos už tai nesu gavęs“, – pasakojo V.Kriaupas.

Ieškodamas teisybės vyriškis kreipėsi netgi į Rusijos ambasadą. Iki šiol pensininkas saugo jos atsiųstą atsakymą, patvirtinantį, kad iš tiesų buvo komisuotas dėl ligos. Ne savo noru sovietų armijoje tarnavęs ir susirgęs panevėžietis jaučiasi nusipelnęs 2880 litų kompensacijos ir neslepia apmaudo dėl jam nepalankių teisės aktų.

Avarija priminė apie save

Bendrijos „Panevėžio bočiai“ pirmininkas Kęstutis Šeškus taip pat saugo karinį bilietą su įrašu apie karinėje tarnyboje patirtą traumą.

Atlikdamas privalomąją tarnybą Džambule K.Šeškus per avariją patyrė sunkias galvos ir stuburo traumas. Po ilgų klajonių per Alma Atos, Taškento ligonines vyriškis buvo sugrąžintas į Lietuvą kaip nebetinkamas karinei tarnybai. „Taškente profesorius tada pasakė: jei po 25 metų traumos neatsilieps, būsi laimingas“, – prisiminė K.Šeškus.

Mediko būta įžvalgaus. Iš tiesų, praėjus daugiau nei dviem dešimtims metų, panevėžiečiui prasidėjo rimti negalavimai. Vyras buvo pripažintas 2-os grupės neįgaliuoju.

Iki šiol jį kankina nuovargis, stuburo skausmai. K.Šeškui tenka saugotis staigių judesių, jam negalima netgi šokti.

Tačiau kompensacijos už karinėje tarnyboje sužalotą sveikatą jis taip pat nėra gavęs. „Žinoma, kad tokie kaip aš jaučiasi diskriminuojami. Juk ne savo noru sovietų armijoje tarnavome, o grįžę Lietuvai dirbome“, – kalbėjo K.Šeškus, vien vaistams kas mėnesį išleidžiantis 100-150 litų.

Apie ne vieną į panašią padėtį pakliuvusį pensininką K.Šeškus yra prabilęs ir lankydamasis Seime. Panevėžietis viliasi, jog įstatymų leidėjai vis dėlto atkreips dėmesį į tarnybos sovietų armijoje aukomis tapusius pensininkus.

Ministerija užtarė

Panevėžio savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjo pavaduotojos Zitos Ragėnienės teigimu, pensininkams kelią į kompensaciją užkerta teisės aktai, nenumatantys, kokia medicinos institucija turėtų aiškintis, ar jų negalavimai susiję su karinėje tarnyboje patirtomis traumomis.

„Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba priima tik darbingo amžiaus asmenis, o pensininkai palikti nuošaly. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo radusi išeitį, bet viskas užstrigo Seime. Ten atsirado mąstančiųjų, kad pensininkai pretenduoja į išmokas, kurios jiems nepriklauso. Kuo tokia jų nuomonė pagrįsta, nesuprantama. Todėl pensininkai ir liko be pagalbos“, – aiškino Z.Ragėnienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija praėjusių metų liepą Seimui pateikė įstatymo dėl socialinės paramos asmenims, sužalotiems atliekant būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje, pakeitimo projektą. Jį patvirtinus būtų sudaryta galimybė skirti kompensacijas ir pensininkams, kurie pašaukti į būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje buvo pripažinti netinkamais karo tarnybai dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su tarnyba.

Pasak ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėjos Danutės Akulavičienės, kadangi nuo 2005 m. liepos 1 d. sulaukusiesiems senatvės pensijos darbingumo lygis nebenustatomas, nėra galimybės įrodyti, kokią įtaką jų sveikatai padarė sužalojimai ar ligos, patirtos tarnyboje.

„Praktika rodo, kad dalis tokių asmenų dėl įrodančių dokumentų kreipėsi į Rusijos karinius dalinius ir karinius archyvus ir juos gavo jau po 2005 m. liepos 1 d., kiti dar laukia. Atsižvelgiant į susidariusią padėtį siūloma, kad vienkartinės kompensacijos būtų skiriamos ir asmenims, kurie buvo komisuoti dėl ligų ar sužalojimų tarnyboje“, – aiškino D.Akulavičienė.

Tačiau, anot jos, kompensacijas tokiems žmonėms būtų įmanoma išmokėti tik tokiu atveju, jei tam pritartų Seimas.

Baiminasi pasipelnymo

Vis dėlto ministerijos siūlymą atmetusio Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas įžvelgia pensininkų norą pasipelnyti už mokesčių mokėtojų pinigus.

„Aš pats trejus metus jūrų laivyne ištarnavau ir mačiau, kad dažniausiai komisuojami buvo tie, kuriuos kariniai komisariatai atsiųsdavo tik dėl skaičiaus – pilnapadžius ir panašiai. Jie du mėnesius ar dvi savaites pabūdavo ir važiuodavo namo. O tiems, kas tapo neįgaliais dėl tarnybos armijoje, kompensacijos jau išmokėtos“, – sakė A.Sysas. Anot jo, mokėti komisuotiesiems kompensacijas būtų neteisinga karinėje tarnyboje kelerius metus ištarnavusiųjų atžvilgiu.

„Vadinkime daiktus tikraisiais vardais. Kompensacijas turime mokėti už tai, kad nukentėjo, bet ne dėl to, kad kažkas kažkur atsidūrė reikiamoj vietoj. Tada kone kiekvienas vyras būtų potencialus kompensacijos gavėjas, nes beveik visi tarnavo armijoje“, – pareiškė A.Sysas.

Vis dėlto prie pensininkų reikalų Seimui dar teks sugrįžti. Seimo narys Gintaras Šileikis ketina teikti įstatymo pataisą, kuri galėtų papildyti dėl ligos iš tarnybos komisuotųjų pinigines.

„Tokių žmonių Lietuvoje nėra daug. Mane šiurpina A.Syso cinizmas pagyvenusių žmonių atžvilgiu. Nereikia galvoti, kad žmonės ims piktnaudžiauti“, – tvirtino G.Šileikis.

„Sekundė“