Nelaimėlio šešėlis
Vilniečiai vis dažniau išgirsta apie miesto valdžios nesėkmes – lyg ją persekiotų nelaimėlio šešėlis. Nacionalinio stadiono statybos įstrigo. Tarptautinės dviračių trasos „EuroVelo 11“ likimas pakibo ant plauko. Beveik 10 mln. litų ES paramos nesugebėjusi įsisavinti valdžia šiomis dienomis desperatiškai ieško pinigų trasai tiesti miesto biudžeto lėšomis.
Naujų parkų politikai nežada. Bibliotekas tuoj teks įtraukti į miesto raudonąją knygą. Vilniaus, kaip 2009-ųjų Europos kultūros sostinės, vardą teršia vienas po kito kylantys skandalai.
„Pasikeitus miesto valdžiai intelektualai atvirai kalbėjo, kad naujoji valdžia su meru Juozu Imbrasu vargiai supranta, kokią atsakomybę prisiima. Miestelėnai žiūri ironiškai į daugelį dalykų, šiuo metu vykstančių sostinėje. Laukiame, kada prasidės didysis krachas. Patikėkite, jis atrodys efektingai! Visi mato šios valdžios nekompetenciją. Kai lyderis yra tos kartos, kuri nesuvokia, kas iš tikrųjų dedasi toje mūsų Europoje, tai viskas eina žemyn“, – „Vilniaus dienai“ sakė režisierius, Užupio bendruomenės administratorius Evaldas Kubilius.
Gyvenimas pradeda akti
Prieš šešerius metus E.Kubilius sukūrė filmą „Vilniaus vizija“. Jis dar ir šiandien rodomas Vilniaus miesto savivaldybės vestibiulyje. Jame kalbama apie sostinės proveržį mokslo srityje, dalijamasi planais Saulėtekyje kurti pažangų mokslo centrą.
„Visa tai atrodo groteskiškai, nes filmas teberodomas, bet per tuos metus iš esmės nieko nenuveikta“, – apgailestavo E.Kubilius.
Menininkai ir visuomenės veikėjai vis dažniau prabyla apie Vilniuje įsigalėjusią stagnaciją. Girdi, anksčiau būta vizijų ir misijų, įkvepiančių ne tik sostinės, bet visos šalies gyventojus. Dabar Vilniaus kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas esą merdi. Miestui trūksta polėkio, stinga šviežių, originalių, tebūnie kartais net neįgyvendinamų, bet uždegančių idėjų. Tai bene labiausiai pastebi miesto tarybos nariai.
„Kartą pati sau galvojau, kaip reikėtų įvardyti šiandienę situaciją. Nusprendžiau, kad sostinės gyvenimas pradeda akti, pamažu virsta pelke. Vilnius visada buvo atviras siekiams ir užmojams, čia skleidėsi novatoriškos idėjos. O dabar išeina kažkoks tūpčiojimas vietoje“, – apie darbą taryboje pasakojo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos narė muzikologė Zita Kelmickaitė.
Realios valdžios neturime?
Z.Kelmickaitė pasigenda taryboje svarstomų klausimų įvairovės. „Kur proveržis, iššūkiai patiems sau? Pernelyg paskendome buityje – detaliuosiuose planuose, šiukšlių vežimo problemose, kiemų duobėse“, – atkreipė dėmesį Z.Kelmickaitė.
Ji pastebėjo, kad sprendžiant klausimus taryboje vis mažiau laiko lieka diskusijoms. „Viskas vyksta tarsi su botagu. Trūksta gilesnės analizės, profesionalios nuomonės – ar tai būtų prieš ar už. Nėra specialistų. Tarkime, norėčiau, kad Kultūros komitete būtų daugiau žmonių, išmanančių kultūrinį gyvenimą“, – lūkesčiais dalijosi sostinės tarybos narė.
Z.Kelmickaitės nuomonei pritarė ir buvusi verslininkė, televizijos laidų vedėja liberalcentristė Rita Dapkutė. Pernai į Vilniaus miesto tarybą trečiai kadencijai išrinkta moteris neseniai prisipažino svarstanti galimybę atsisakyti tarybos nario mandato.
„Deja, man atrodo, kad dar neturime realios miesto valdžios, kad miestas yra tik popieriuje. Idėjų kultūros, švietimo, sveikatos srityse stinga – Vilnių kausto sąstingis“, – apgailestavo R.Dapkutė. Buvusio sostinės mero Artūro Zuoko kadencijos laikais idėjų bado neva nesijautė. „Jis buvo matomas. Tebūnie kai kurios idėjos buvo crazy, bet jos suteikė miestui dinamikos“, – aiškino politikė.
„A.Zuokas, nors ir kriminalizuotas žmogus, kai kuriais atžvilgiais buvo pozityvus ir inovatyvus. Jis sugebėdavo palaikyti naujas idėjas, pastebėdavo žmones, kurie jas kelia. Dabartinis meras šių savybių neturi“, – atkreipė dėmesį miesto tarybos narys, konservatorių frakcijos savivaldybėje seniūnas Kęstutis Masiulis. Tačiau jis pabrėžė, kad daug ką lėmė ir paties A.Zuoko sukurtas įvaizdis: „Ne viskas, kas skelbiama, buvo vykdoma.“
Vadina rinkimų karštine
Kalbas apie dabartinės miesto valdžios neveiklumą buvęs sostinės meras J.Imbraso partijos kolega Rolandas Paksas vadina rinkimų karštine ir opozicijos intrigomis.
„Partijos, matančios mūsų lyderiavimą, kritikuoja Vilniaus vadovų veiklą, taip bandydamos iškelti save“, – įsitikinęs partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas R.Paksas.
Jis priminė, kad būtent dabartinė miesto valdžia atgaivino dešimtmečius apleistas nacionalinio stadiono statybas. Valdant „Tvarkai ir teisingumui“ kvėpavimą įgavo miesto aplinkkeliai. Atsigręžta į mikrorajonus, skiriamas dėmesys mokyklų renovacijai.
„O kokie A.Zuoko darbai? Pirmas – įsirengti kabinete stebėjimo kamerą, kad žmonės jį matytų. Antras – oranžiniai dviračiai, išvogti jau antrą dieną. Trečias – užuot sutvarkęs miesto pliažus A.Zuokas centre pasodino dvi palmes. Ar šitaip dirbama?“ – stebėjosi R.Paksas.
Jis džiaugėsi, kad Katedros aikštės, Gedimino prospekto rekonstrukcija su požeminėmis automobilių stovėjimo aikštelėmis buvo pradėta per jo kadenciją. Tada prasidėjo Karaliaus Mindaugo tilto statybos, senamiesčio namų fasadų atnaujinimo darbai.
Didžiausi Vilniaus valdžios projektai
· Iš Šveicarijos grįžę sostinės frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai pasiūlė Vilnių apraizgyti oro gondolų linijomis. Esą 10 metrų virš žemės lynais skriejantys vagonėliai daugelyje pasaulio šalių išsprendė automobilių spūsčių problemą.
* Dar viena „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos siūloma alternatyvi transporto priemonė – elektriniai bėgiais skriejantys taksi. Mažuose elektra varomuose automobiliuose telpa 4 keleiviai ir jų bagažas. Mažieji taksi skrieja specialiais bėgiais, prie kurių pritraukiami magnetu. Jie dirba perpus tyliau nei įprasti automobiliai, tačiau juda tik iki 40 km/val. greičiu. Jiems vairuotojo nereikia, nes automobiliai valdomi kompiuteriu iš centrinio posto.
· Sostinės savivaldybės vadovai puoselėja viltis nugriautų Profsąjungų rūmų vietoje įkurdinti Tautos namus, apie kuriuos kalbama nuo 2004 m. Juose turėtų būti muziejus, klasikinės muzikos koncertų ir teatro salės. Juose galėtų prisiglausti meno kolektyvai.
* J.Imbrasas džiaugiasi ketinimais iki 2010 m. atnaujinti daugumą Vilniaus miesto vidurinių mokyklų, ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir joms priklausančių sporto kompleksų. Tai numatyta 100 mokyklų renovavimo programoje.
· Dabartinė valdžia palaimino prekybos centro, biurų ir gyvenamųjų namų statybas buvusios „Velgos“ gamyklos teritorijoje prie Vingio parko.
„Vilniaus dienoje“ taip pat skaitykite:
Kauno areną gali statyti kinų meistrai
Bedarbio pašalpa – išvykus į užsienį
Pavasario mada: lietpalčiai ir botai
