aA
Šiuos 2002 - uosius Valstybinis Operos ir baleto teatras palydės be tradicinės "Traviatos" . Kasmet gruodžio 31 -ąją 81- erius metus į naujametinę "Traviatą" rinkosi publika, ir bilietų paskutinėmis prieššventinėmis savaitėmis nebuvo įmanoma gauti. Per okupacijas, nešildytuose teatro rūmuose karo metais gruodžio 31-ąją skambėdavo jausmų kupinas Violetos ir Alfredo duetas.
Meilės ir kančios, atgailos ir atgimimo giesmė. Šįmet sukaktų 50 metų, kai Valstybiniame operos ir baleto teatre kartu dainavo teatro legendos - jaunutė Elena Čiudakova ir Kipras Petrauskas.

Gruodžio 31 -ąją Operos ir baleto teatras rengiasi sutikti Naujus Metus koncertu, kurio pirminis pavadinimas "Brangiau už tradicijas" buvo vėliau pakeistas banalesniu - "Iškilmingas, grakštus ir žaismingas". Tam, kad, pasak koncerto prodiuserio ir sumanymo autoriaus Vaido Vyšniausko, būtų suprantamas ne tik operos gurmanams, bet ir pasiturintiems piliečiams. Tai specifinei publikai, kuriai, kaip, beje, rodo Kauno muzikinio teatro vakarėlių iki ryto istorijos, ne itin svarbu, kas scenoje vyksta, tai tiesiog proga gerokai įkaušti. Vilniaus operos ir baleto teatre, ne taip seniai, jau irgi būta panašių vaizdelių. Po "Traviatos". Iki paryčių. Simboliška? Bet ar teatras - vieta palėbauti? Kompozitorė Audronė Žigaitytė klausia, kas svarbiau mene - idėja ar pinigai? Ir kas yra opera - teatras ar turgus? Ar čia svarbiausia - parduoti? Parduoti talentus, užmušti tradicijas. Kaip Kainas brolį. Bet tuomet išsiaiškinkim, ar teatras - pelningą produkciją gaminantis fabrikas, ar vis dėlto meno įstaiga, prilygstanti šventyklai? Audronė Žigaitytė sako, kad požiūrių gali būti įvairių, tačiau teatras, pasak jos, yra šventovė, kurioje turi būti rodoma tai, kas geriausia, kas žmogui padeda augti ir tobulėti. Juolab operoje, kuri yra sintetinis menas, ir kur per muziką išreiškiami giliausi jausmai, stipriausios emocijos.

Žinoma, be pinigų meno įstaigos veikla neįmanoma. Pinigai labai svarbūs šiandien, bet ateityje jie ar gali tapti svarbiausiu veiksniu? Ar išliejus aukso veršį neliks išdegintos dykvietės Lietuvos mene? Mamonos gundymai stiprūs, tinklai raizgūs…

Kiek tūkstančių metų vyksta mišios, kalbėjo diskusijoje muzikos akademijos studentai. Jų forma kinta, bet tai- Mišios. Tradicija gali ir turi keistis. Bet svarbu,, kad liktų esmė. Ar mūsų operos teatro aštuoniasdešimtmetėje tradicijoje esmė buvo dainavimas? O gal premjera? Ne, esmė buvo "Traviata".

Šiek tiek istorijos. 1920 m. spalio 5 d. Steigiamojo Seimo švietimo komisija patvirtino teatrui steigti sąmatą, kuri siekė 110. 000 auksinų. 1920 m. spalio 9 d. generolui Želigovskiui Vilnių nuo Lietuvos atplėšus, į Kauną atvyko abu broliai Petrauskai ir Antanas Sodeika. Mikas Petrauskas netrukus išvyko į JAV, o Kipras Petrauskas su Antanu Sodeika prisijungė prie Kaune gyvenusių operos artistų. Tuoj buvo sudaryta Lietuvos Operos taryba. Taryba parinko Giuseppe Verdi operą "Traviata", nes visiems tos operos vaidmenims atlikti užteko savų dainininkų. Pasak Audronės Žigaitytės, šią G.Verdi operą taip sureikšmino suvokimas, kad nepriklausomoje Lietuvoje gimsta savas, lietuviškas operos teatras.

Talismanu virtusi "Traviata" tokia tapo anaiptol ne dėl muzikos ar siužeto savybių, ji kaip tik buvo paprasčiausia pastatyti. O anų, 1920-jų pirmasis spektaklis iškart buvo apipintas legendomis: kaip Adelė Nezabitauskaitė - Galaunienė, dainavusi Violetą, patalynę iš namų operos finalui vežėsi, kaip solistės ir choro artistės iš savo garderobo drabužius pokylio scenoms rinkosi, kokiais kostiumais Kipras Petrauskas, dainavęs Alfredą ir Antanas Sodeika (Žermonas) vilkėjo... Taip, "Traviatai" parinktos dekoracijos buvo sulopytos ir restauruotos, o solistų ir choro drabužiai buvo tiesiog šiaip išeiginiai rūbai, nes stilingiems pasiūdinti nebuvo nei lėšų, nei medžiagų. Iš širdžių šilumos gimė "Traviata", sako A.Žigaitytė.

Taigi, "Traviatos" premjera lietuvių kalba įvyko Kaune 20 - ųjų gruodžio 31 d. Spektaklio dirigentas buvo Juozas Tallat - Kelpša, pastatymu rūpinosi K. Petrauskas, režisierius Konstantinas Glinskis. Į premjerą susirinko apie 1000 žiūrovų, kurie spektaklį sutiko griausmingomis ovacijomis ir džiaugsmo ašaromis. Beje, 1934 m. gruodžio 8 d. šiuo spektakliu buvo atidarytas ir Klaipėdos operos teatras. O 1999-aisiais "Traviatą " atnaujino Kauno muzikinis teatras. Pastatymas puikus, prašmatnus, jis bus rodomas Kaune gruodžio 30 -ąją dieną. Mat Kauno muzikinis teatras turi kitą tradiciją - naujametinį vakarą pristato operetės premjerą. Šįkart tai "Grafas Liuksemburgas".

Naujametiniame koncerte dalyvaus Violeta Urmana - Urmanavičiūtė, taigi, "Violetą dainuos viena iš garsiausių šių laikų Violetų", -sako operos meno vadovas Vladimiras Prudnikovas. Ji pati rinkosi atlikėjus, koncerte dalyvaus visi operos karaliai, didžiuojasi jis. "Pakelkim, pakelkim mes taurę linksmybių…" taip pat kvies atėjusiuosius Virgilijus Noreika, Irena Milkevičiūtė, Eduardas Kaniava, kiti operos grandai.… Vilniškė "Traviata"- ne pats geriausias pastatymas, tad kas geriau, ar ne itin vykęs tradicinis spektaklis, ar fantastiška Violeta?, retoriškai klausia operos meno vadovas.

Audronė Žigaitytė irgi sutinka, kad pastatymas prastokas. Ir scenografija, ir kostiumai… Juolab, kad tokia "Traviata" stipriai nuklydusi nuo tradicijos jau tuo, kad atliekama ne lietuviškai. Bet išlaikant tradiciją atnaujinti šią operą, pasak jos, nebuvo sunku. Išties, režisierius Eimuntas Nekrošius G.Verdi operą "Makbetas" Italijoje Florencijos teatre "Teatro comunale" pastatė per mėnesį.

Neabejotina, kad koncertas bus geras ir smagus. Teatro kasose į naujametinį vakarą bilietų yra, po 200 litų ir daugiau. Bet tai - tik koncertas, ir naujametinių koncertų yra daug. O kur tradicinė lietuviška "Traviata"? Gal šis koncertas - neatpažįstamai kintanti tradicija? Ar tiesiog jos nelieka?. Tradicijų ne taip daug mūsų muzikos pasaulyje.

O dėl Violetos…Liūdna, kad vienas talismanas nesutinka su kitu, sako Audronė Žigaitytė. Ir šis koncertas puikiausia galėjo būti rodomas sausio pirmąją. Skaudu, pasak jos, kad atėjo laikas, kai reikia aiškinti, kodėl ir kaip. Kodėl "Traviata"…