Išanalizavę apklausos duomenis, Laisvosios rinkos instituto ekspertai teigia, jog pusė Lietuvos gyventojų išsakė neigiamą nuomonę apie dabartinę valdininkų ir politikų etiką. Kad valdininkų bei politikų etikos lygis nepatenkinamas nurodė 41 proc., "visiškai nesilaikoma etikos normų" - 9,5 proc. respondentų. 45,1 proc. etikos lygį laiko patekinamu ir vos 0,8 proc. - nepriekaištingu.
Itin neigiamai situaciją vertino vyresnio amžiaus, aukščiausią ir žemiausią išsilavinimą turintys respondentai, rajonų gyventojai, ūkininkai, smulkieji verslininkai ir namų šeimininkės.
Apklausa parodė, kad geriausiai vertinama ministerijų pareigūnų etika - jiems buvo skirta 2,99 balo penkiabalėje vertinimų sistemoje. Kiek žemesnis savivaldybių politikų ir pareigūnų vertinimas - 2,88 balo. Lietuvos gyventojų nuomone, žemiausias etikos lygis yra Seime - parlamentarų etika įvertinta 2,61 balo.
LLRI ekspertai pažymi, jog palankiau etikos lygį visais valdžios lygmenimis vertina jaunesni, vidutinio išsimokslinimo, didžiausių pajamų gyventojai, taip pat vadovai ir namų šeimininkės.
Pokyčiai valdininkų ir politikų etikoje tiek per pastaruosius 10 metų, tiek per praėjusius trejus metus vertinami dažniau neigiamai nei teigiamai. Kad etikos lygis pastarąjį dešimtmetį nepakito, nurodė 36,3 proc. apklaustųjų, kad truputį nukrito - 22,2 proc., kad truputį pakilo - 19,4 proc. Ir tik 3,2 proc. įvertino, kad dabartinė valdininkų ir politikų etika gerokai aukštesnė nei prieš dešimtmetį. Tuo tarpu 49,8 proc. pareiškė, jog per praėjusius trejus metus etikos pokyčių valdininkų ir politikų elgesyje jie nepastebėjo.
"Lietuvos gyventojų nuomone, svarbiausias neetiško elgesio motyvas yra noras pasipelnyti. Apklausos dalyviai mažiausiai linkę manyti, kad neetišką elgesį skatina išsilavinimo ir kultūros stoka", - tvirtina LLRI ekspertai.
85,4 proc. respondentų nuomone, pagrindinis neetiško elgesio motyvas - noras pasipelnyti, 77,3 proc. kaip antrąją priežastį įžvelgia atsakomybės stoką, trečiąja priežastimi 76,7 proc. įvardija nebaudžiamumą.
Gyventojų nuomone, šalies valdininkai bei politikai dažniausiai gina nedidelės žmonių grupės ir asmeninius interesus - tai nurodė 43,2 proc. apklausos dalyvių. 32,3 proc. mano, kad valdininkai gina asmeninius interesus, 13,4 proc. - politines partijas. Tai, kad valdininkai ir politikai atstovauja daugumos interesams, nurodė tik 5 proc. apklaustųjų.
"Vyresni, žemesnio išsimokslinimo bei mažesnių pajamų respondentai linkę manyti, kad valdininkai ir politikai dažniausiai gina asmeninius interesus, tuo tarpu jaunesni, išsimokslinę bei didesnes pajamas gaunantys gyventojai teigia, jog dažniausiai atstovaujami nedidelės grupės interesai", - pažymi ekspertai.
16 proc. apklaustųjų teigė dažnai susiduriantys su neetišku valdininkų ar politikų elgesiu, o trečdalis gyventojų apskritai neturi reikalų su valdininkais ar politikais. Didžiąją dalį informacijos apie neetišką elgesį gyventojai gauna iš žiniasklaidos. Kiek mažiau nei pusė apklaustųjų teigė apie neetišką valdininkų ir politikų elgesį sprendžiantys iš asmeninės patirties. Trečdalis gyventojų informaciją gauna iš artimųjų, draugų ar pažįstamų.
Tyrimas parodė, jog absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų pritaria, kad valdininkams turi būti taikomos griežtesnės elgesio taisyklės ir ne tarnybos metu.
Griežčiausiai pozicijai, kad valdininkams visur ir visada turi būti taikomos griežtesnės elgesio taisyklės, už kurią pasisakė 43 proc. gyventojų, dažniau pritarė moterys, vyriausio amžiaus, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų respondentai, bedarbiai.
Už griežtesnių taisyklių taikymą tik viešose vietose, kurią palaikė 34 proc. apklausos dalyvių, dažniau pasisakė didžiausių pajamų, jaunesni, aukštesnio išsilavinimo gyventojai, taip pat smulkieji verslininkai ir vadovai.
Griežtesnių normų taikymui dažniau visai nepritartų taip pat jaunesni respondentai, didžiausių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai vadovai.
Nors didžioji dauguma gyventojų - 70,4 proc. - nežino apie naujai rengiamus valdininkų bei politikų elgesio kodeksus. Apie penktadalį gyventojų yra nusiteikę skeptiškai - kad tokie kodeksai būtų priimti iš pirmo karto tiki 7,4 proc. apklaustųjų, tuo tarpu net 64,1 proc. mano, jog tai bus priimta, bet ne iš karto, o 18,7 proc. išvis nemano, kad tokie kodeksai bus įteisinti.
Optimistiškiau yra nusiteikę vidutinio ir vyresnio amžiaus, labiau išsilavinę, vidutinių pajamų gyventojai, taip pat vadovai ir smulkieji verslininkai.
Tyrimo metu buvo apklausta daugiau kaip 2 tūkst. namų ūkių. Apklausa buvo vykdoma visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 105 atrankiniuose taškuose, reprezentuojančiuose namų ūkių išsidėstymą tiek geografinių regionų, tiek gyvenamosios vietos dydžio ir tipo (miestas /kaimas) aspektais.
