aA
Prancūziją krečiantys streikai antradienį apėmė ir valstybinį sektorių, iš dalies sutrikdydami oro transporto eismą ir kai kurių visuomeninių tarnybų darbą, nors šalies sunkvežimių vairuotojų surengta kelių blokada neįtikino centro dešinės vyriausybės nusileisti profesinių sąjungų spaudimui.
Kelių blokada Prancūzijoje
© EPA-ELTA
Dešimtys tūkstančių visuomeninio sektoriaus darbuotojų antradienį ketina pražygiuoti Paryžiaus gatvėmis, reikalaudami nemažinti darbo vietų ir padidinti atlyginimus.

Tuo tarpu šalies oro eismo dispečerių streikas jau dabar visiškai paralyžiavo vidaus reisus ir tarptautinius skrydžius per šalies oro erdvę.

Civilinės aviacijos administracija pranešė, kad artimiausią parą ji gali užtikrinti tik tai, kad įvyks vienas iš dešimties numatytų skrydžių. Tuo tarpu profsąjungos lyderis sakė, kad aviadispečeriai, siekdami sumažinti streiko poveikį kitoms šalims, nukreips pusę visų numatytų tarptautinių skrydžių per šalies oro erdvę.

Visuomeninio transporto eismas praktiškai paralyžiuotas Bordo, Nansi miestuose, taip pat Tulūzoje ir Marselyje. Nedirba kelios Paryžiaus metropoliteno linijos.

Nors antradienį protestus rengia ir geležinkelio darbuotojų profsąjungos, beveik visoje Prancūzijoje traukiniai kursuoja pagal tvarkaraštį.

Profsąjungų lyderiai taip pat paragino rengti streikus mokyklose, socialinės rūpybos tarnybose, darbo biržose, ministerijose ir energetikos tiekimo bendrovėse EDF bei GDF, nors kol kas apie elektros tiekimo sutrikimus nepranešama.

Prancūzijos ministro pirmininko Jeano-Pierre'o Raffarino vyriausybė pasiekė pirmąją pergalę, kai pirmadienį šalies sunkvežimių vairuotojai, reikalavę didesnių atlyginimų, išardė visoje šalyje rengtas kelių blokadas.

Vairuotojai žadėjo antradienį imtis naujų akcijų, tačiau manoma, kad jos bus pavienės.

J.-P.Raffarinui susiklostė palanki padėtis "siekti vieno iš savo tikslų - nepakartoti klaidos, kurią padarė jo pirmtakas Alainas Juppe", rašo verslo dienraštis "La Tribune", turėdamas omenyje konservatorių šalies premjerą, kurio parengtą pensijų reformos planą 1995 metais sužlugdė visuotiniai streikai.

Tačiau sukvežimių vairuotojų streikas tebuvo pirmasis etapas sunkioje kovoje už Prancūzijos valstybinės pensijų sistemos reformą, pažymi konservatyvus dienraštis "Le Figaro".

"Pensijų (sistemos) reformos išvakarėse (profsąjungos) nori parodyti jėgos spektaklį, - rašo dienraštis. - Tai yra generalinė repeticija prieš lemiamą profsąjungų mūšį".

Prancūzijos oro bendrovė "Air France" paskelbė, kad dėl 32 valandų oro dispečerių streiko, kuris turi baigtis trečiadienį 7 val. 30 min. Lietuvos laiku, ji atšauks daug vidaus ir tarptautinių reisų.

Didžiosios Britanijos avialinijos "British Airways" pranešė, kad pirmadienį ir antradienį atšaukė 64 lėktuvų reisus tarp Londono ir Prancūzijos. Vokietijos "Lufthansa" atšaukė 70 skrydžių į Prancūziją, o SAS - 28 reisus į Paryžių ir Nicą.

Šie streikai yra iki šiol rimčiausias iššūkis penkis mėnesius dirbančiai J.-P.Raffarino vyriausybei, kuri užsitraukė profsąjungų pyktį dėl valstybinių kompanijų privatizavimo, pensijų sistemos reformos bei valstybės išlaidų mažinimo planų.

Tarp dešimties tūkstančių darbininkų, kurie antradienį ketina pražygiuoti Paryžiaus gatvėmis, turi būti "Air France", Prancūzijos telekomunikacijų milžino "France Telecom", pašto tarnybos "La Poste" ir Paryžiaus visuomeninio transporto žinybos RATP darbuotojų.

Valstybinė geležinkelių kompanija SNCF pranešė, kad traukinių eismas neturėtų sutrikti, ypač tų traukinių, kurie kursuoja tarp Prancūzijos ir kaimyninių šalių, pavyzdžiui, Britanijos ir Belgijos.

Profesinės sąjungos CGT atstovas spaudai sakė, kad dauguma iš 50 000-55 000 geležinkelio darbuotojų, kurie ketina dalyvauti protesto akcijoje, yra arba jau išleisti į pensiją, arba beketinantys išeiti.

RATP pranešė, kad metropoliteno traukiniai kursuos ne pagal tvarkaraštį, tačiau didesnių keblumų neturėtų iškilti.

Prancūzijos sunkvežimių vairuotojams pirmadienio naktį blokavus šalies kelius, premjeras J.-P.Raffarinas pažadėjo imtis griežtų veiksmų ir neleisti, kad tokios protesto akcijos pakenktų ir taip silpnai šalies ekonomikai. 10-ajame dešimtmetyje per tris panašias bokadas šalies degalinėse ėmė stigti benzino, o parduotuvėse - maisto produktų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.