Pripažinta, jog minėtos įstatymo nuostatos prieštarauja Pagrindinio įstatymo 23 straipsniui, įtvirtinusiam nuosavybės neliečiamumo principą, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, 52 straipsniui, pagal kurį valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės pensijas bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Prašydamas ištirti, ar dirbantiems pensininkams nepalanki pensijų mokėjimo tvarka neprieštarauja Konstitucijai, į Konstitucinį Teismą kreipėsi Aukštesnysis administracinis teismas. Nagrinėjant bylą šiam teismui kilo abejonių dėl įstatymo nuostatų, pagal kurias buvo leidžiama nutraukti dalies senatvės pensijos mokėjimą asmenims (konkrečiu atveju - diplomatų sutuoktiniams), po šios pensijos paskyrimo ir mokėjimo turėjusiems atitinkamo dydžio draudžiamųjų pajamų.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t.y. - teisę į nuosavybę. Pagal Konstitucijos 23 straipsnį ši teisė turi būti saugoma ir ginama. "Jeigu asmeniui senatvės pensija buvo paskirta ir mokama, tai ji turi būti mokama ir toliau, t.y., negalima nutraukti jos mokėjimo arba mažinti mokamos pensijos dydžio",- pažymėjo Konstitucinis Teismas. Kaip aiškinama nutarime, priešingu atveju būtų pažeista asmens teisė į nuosavybę, pažeisti teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.
Konstitucinis Teismas taip pat pabrėžė, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriam esant asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę.
Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu sukuriama tokia teisinė situacija, kai asmeniui faktiškai tenka rinktis: ar gauti visą paskirtą senatvės pensiją neturint draudžiamųjų pajamų, ar turėti tam tikro dydžio draudžiamųjų pajamų ir gauti tik pagrindinę senatvės pensijos dalį. Kitaip tariant, pradėjęs įgyvendinti teisę į darbą ar verslą, pensiją užtarnavęs asmuo praranda nemažą senatvės pensijos dalį, kurią gaudavo kol nedirbo.
"Šiuo atveju asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama senatvės pensija, būtent dėl to suvaržoma galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą, nors jis ir atitinka įstatymų nustatytas sąlygas, kad galėtų dirbti tam tikrą darbą arba galėtų verstis tam tikru verslu",- teigiama Konstitucinio Teismo nutarime.
Konstitucinis Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad keičiant pensijų mokėjimo tvarką buvo nustatytas nepagrįstai trumpas laikas senatvės pensininkams apsispręsti, kurią iš įstatyme nustatytų galimybių pasirinkti: ar turėti draudžiamųjų pajamų ir gauti ne visą paskirtą senatvės pensiją, ar gauti visą paskirtą senatvės pensiją neturint draudžiamųjų pajamų.
Mat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 23 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtintos Konstitucijai prieštaraujančios 23 straipsnio nuostatos, buvo priimtas 2000 metų gruodžio 21 dieną, "Valstybės žiniose" paskelbtas gruodžio 29-ąją, o įsigaliojo jau 2001 metų sausio 1 dieną.
"Tokia įstatymų leidybos praktika demokratinėje teisinėje valstybėje nepriimtina",- teigiama pirmadienį išplatintame Konstitucinio Teismo pranešime spaudai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė Eltą patikino, kad Konstitucinio Teismo sprendimas, pripažinęs prieštaraujančiu Konstitucijai dirbančiųjų pensijų apribojimą, bus vykdomas, nors kitąmet "Sodros" biudžetui, preliminariai, kainuos maždaug 70 mln. litų.
Praėjusių metų duomenimis, Lietuvoje buvo 67,5 tūkst. dirbančių pensininkų.
"Dalį pinigų, matyt, dengsime planuojamu "Sodros" biudžeto pertekliumi, mažiau pinigų bus išleista paskolų palūkanų dengimui, nes dalį paskolų planuojame grąžinti dar šiais metais. O likusius pinigus, matyt, skolinsimės", - prognozavo Eltai A.Morkūnienė. Jos nuomone, ar dėl šio sprendimo bus atsisakyta kitiems metams planuojamo pensijų kėlimo ar pensijų didinimo mažas pensijas gaunantiems asmenims, veikiausiai, bus apsispręsta Seime.
Apribojus pensijų mokėjimą dirbantiems pensininkams, vien per praėjusius metus dirbančių pensininkų sumažėjo 48,7, dirbančių invalidumo pensijų gavėjų - 9,3 proc.
"Sodros" duomenimis, kuriais remiasi ELTA, 2001 metais dirbo kas devintas senatvės pensininkas, arba 11 proc. visų senatvės pensijų gavėjų. Dirbo kas šeštas, arba 15,8 proc. visų invalidumo pensijų gavėjų. Pernai šalyje buvo 637 tūkst. senatvės pensininkų, iš kurių 68 tūkst. - dirbantys ir 569 tūkst. - nedirbantys.
Iš 181 tūkst. invalidumo pensininkų 28,5 tūkst. buvo dirbantys ir 152,5 tūkst. - nedirbantys. Pensijų mokėjimo apribojimas dirbantiems pensininkams ir pensijų amžiaus spartinimas praėjusiais metais "Sodrai" leido sutaupyti 55,3 mln. litų.
