R. Motuzo teigimu, palyginti su kitomis tautinėmis mažumomis, rusai "mažiau lankstūs" integruojantis į visuomeninį, politinį ir kultūrinį gyvenimą. Pasak jo, antroji pagal dydį Lietuvos tautinė mažuma- lenkai - yra labiau integruoti ir labiau rūpinasi savo nacionalinio savitumo išlaikymu, "nelaukdami valstybės nurodymų".
Jis pažymėjo, kad pati rusų bendruomenė turėtų apsispręsti ir numatyti "tam tikrus kultūrinės nacionalinės politikos metmenis". Pasak R. Motuzo, susitikime su prezidentu kai kurie rusų bendruomenės nariai taip pat nerimavo, neva pamažu rusų kalba traukiasi iš mokyklų, mažėja rusų kultūros ir švietimo apimtis.
"Aš manyčiau atvirkščiai - tokiai nedidelei valstybei 128 vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos rusų dėstomąja kalba yra pakankamas skaičius", pažymėjo jis. R. Motuzo teigimu, vien per 10 nepriklausomybės metų Lietuvoje buvo išleista per 200 vadovėlių rusų kalba. Tai valstybei kainavo apie 10 mln. litų.
Pasak jo, susitikime dalyvavęs Rusijos ambasadorius Jurijus Zubakovas teigiamai įvertino prezidento dėmesį tautinėms mažumoms bei rusų visuomenei ir kultūrai, taip pat Lietuvos valstybės indėlį sudarant realias sąlygas vystyti kultūrą, meną ir kalbą čia gyvenantiems rusams.
Susitikime dalyvavę rusų bendruomenės atstovai su žiniasklaida nesusitiko. Rusai sudaro 8,2 proc. Lietuvos gyventojų ir yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje, turinti per 300 tūkst. žmonių.
