Lietuvos daržovių augintojų asociacijos susirinkime buvo svarstomos šalyje išaugintų lauko daržovių realizavimo, eksporto ir rinkos apsaugos problemos. Daržovių augintojai tądien parengė vyriausybinėms institucijoms skirtą kreipimąsi.
Jame reikalaujama išanalizuoti esamą situaciją ir nuo 2001 metų sausio 10 d. iki tų pačių metų gegužės 15 d. neleisti įvežti daržovių iš užsienio šalių, o nuo kito realizavimo sezono pradžios įvesti įvežimo kvotas toms daržovėms, kuriomis šalis gali apsirūpinti pati. Be to, minėtame ūkininkų rašte teigiama: "Jei nebus priimta konkrečių teigiamų sprendimų, po 2001-ųjų sausio 15 dienos pradėsime rengti įvairias viešas akcijas".
"Mūsų šalyje nėra įvežamų daržovių kontrolės sistemos. Čia daugiausia dėmesio skiriama prekės išorei, jos pakuotei, todėl į rinką patenka gražus, tačiau abejotinos kokybės produktas. Ir kol nesam Europos Sąjungos nariai, daržovės ir vaisiai į Lietuvą gabenami tarsi į trečiarūšę pasaulio šalį", - LŽ pažymėjo Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius Česlovas Bobinas.
Jis palygino lietuviškų ir importinių daržovių ekologiškumą pateikdamas kelis faktus apie veikliųjų medžiagų naudojimą tręšiant vieną hektarą dirbamos žemės. Anot Č.Bobino, lietuvis, norėdamas išauginti neprastą daržovių derlių iš vieno hektaro, išsiverčia vos 240-250 g cheminių trąšų, o, tarkim, Belgijos ar Olandijos ūkininkas hektarą žemės "pamaitina" net 13-15 kg trąšų.
Negana to, bandant išvengti miltligės, kuriai plisti Olandijos klimatas itin palankus, šios šalies žemdirbiai priversti ne mažiau kaip 1520 kartų purkšti daržoves specialiais preparatais. Tuo tarpu Lietuvoje pakanka jas apdoroti vos 5-6 kartus. Č.Bobinas nemano, jog kalbos, neva mūsų šalies prekystaliuose puikuojasi dvejų ir daugiau metų senumo importiniai obuoliai, yra iš piršto laužtos.
