Lietuvos lengvosios pramonės įmonių asociacijoas prezidentas, AB “Audėjas” generalinis direktorius Jonas Karčiauskas nesupranta, kodėl Didžiosios Britanijos kariuomenei tinka iš lietuviškų medžiagų pasiūti drabužiai, Rusijos kariuomenė avi lietuvišką avalynę, o štai Lietuvos kariuomenei vietinei pramoninkai neįtinką.
Socialliberalai ir liberalai patikino pramoninkus, kad greitai šie jokių problemų nebeturėsią - valstybinių įstaigų viešieji pirkimai tapsią ypač skaidrūs. Tiek pramoninkai, tiek valdančioji dauguma tokius savo žingsnius grindžia tauriais siekiais paskatinti verslą, sukurti daugiau darbo vietų.
Rugpjūčio gale konservatoriaus Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, priėmusi du nutarimus, leidžiančius už pusę milijono litų be konkurso iš vienintelio šaltinio Krašto apsaugos ministerijai, taip pat socialinės globos, švietimo ir policijos įstaigoms per apskričių valdytojus pirkti "Inkaro" koncerno gaminius, susilaukė tiek politikų, tiek žiniasklaidos kritikos.
Taip konservatoriai mėgino spręsti bankrutuojančios “Inkaro” bendrovės bei atlyginimo keletą metų negaunančių darbuotojų problemas. "Inkaro" koncernas darbuotojams iš viso buvo įsiskolinęs 3,8 mln. Lt.
Kuo skiriasi konservatorių sprendimas biudžeto pinigais nuraminti badautojų aistras, nuo liberalų ir socialliberalų sprendimo valstybiniais užsakymais užkimšti pramonininkų burnas? Ar liberalų ir socialliberalų valdančiosios daugumos sprendimas, spausti valstybines įstaigas daugiau pirkti lietuviškos pramonės gaminių, nėra protekcionizmas?
Tai komentuoja:
Ona Tatolytė Įsigijimų tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos viršininkė
