aA
Per pirmąjį 2007 metų pusmetį Lietuvoje kilo 9168 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 42,5 proc. Gaisruose žuvo 166 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 197), iš jų 7 vaikai (10), o 176 gyventojai (157) buvo traumuoti. Šiemet jau kilo 17 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 3 gaisrai pasiglemžė po 3 žmones, 2 – po 4, o viename gaisre žuvo net 6 gyventojai.
Gaisras, gaisrininkai
Gaisras, gaisrininkai
© DELFI (D.Sinkevičiaus nuotr.)
Miestuose ir miesteliuose žuvo 72 žmonės, o kaimo vietovėse – 94. 23 gyventojai žuvo Vilniuje, 11 – Kaune, 9 – Panevėžio rajone, 8 – Kaišiadorių rajone, po 7 – Jonavos ir Vilniaus rajonuose, po 6 – Kretingos, Radviliškio ir Širvintų rajonuose. 50 žmonių žūties gaisruose priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 39 – neatsargus elgesys su ugnimi, 5 gyventojai žuvo dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 5 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus. Dar 63 žmonių žuvimo priežastys tiriamos.

Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4148 arba 45 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 3 tūkstančius hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 2,4 karto. 1664 gaisrai (arba 18 proc. visų gaisrų) užgesinti gyvenamosios paskirties pastatuose, 686 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,5 proc.), 667 kartus – transporto priemonės (7 proc.), o 83 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,91 proc.).

Miestuose ir miesteliuose užgesinti 5667 gaisrai, o kaimo vietovėse – 3501. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko 26,5 gaisro. Ugnis sunaikino 381 pastatą, 198 transporto priemones, 785 tonas pašarų, 7821 kv. m gyvenamojo ploto ir 15852 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 187 žmonių gyvybes (pernai per 6 mėn. – 141), 842 pastatus, 144 transporto priemones, 348 gyvūnus.

Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (48 proc.), žolės deginimas (9 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (5 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.). Be to, šiemet užregistruotas 181 padegimas (2 proc.), 183 gaisrai (2 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 62 – dėl žaibo iškrovos (pernai per 6 mėn. – 13), o 1201 gaisro (13 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo, ugniagesiams teko atlikti ir 3968 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius išaugo 31 proc. 1700 kartų ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 866 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 512 kartų gelbėjo žmones transporto avarijose ir panaudoję specialią įrangą iš sudaužytų automobilių išlaisvino 147 nukentėjusiuosius bei ištraukė 68 žuvusius žmones. 257 kartus ugniagesiams gelbėtojams teko darbuotis vandenyje, kurių metu jie išgelbėjo 34 gyventojus (pernai per tą patį laikotarpį – 15) bei ištraukė 99 skenduolius (57). Be to, ugniagesiams dar teko likviduoti 252 cheminius incidentus, 93 kartus surinkti gyvsidabrį, 61 kartą darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 278 gyventojus, tarp jų 21 vaiką.

Informuodamas apie pirmojo pusmečio gaisrų ir gelbėjimo darbų statistiką, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį į šiemet smarkiai išaugusį gaisrų nuo žaibo iškrovos bei nuskendusių žmonių skaičių, todėl prašo gyventojų įsirengti arba susitvarkyti žaibolaidžius, o taip pat būti ypač atsargiems prie vandens telkinių ir vandenyje. Be to, pastaruoju metu daugėja gaisrų žemės ūkio bendrovių ir gyventojų daržinėse bei ūkiniuose pastatuose, kuriuose sukrautas šienas. Pagrindinės tokių gaisrų priežastys: neatsargus elgesys su ugnimi, savaiminis šieno užsidegimas, neatsargus rūkymas, netvarkinga pastatų elektros instaliacija. Tad pasirūpinkite savo turto saugumu, nes visų mūsų rūpestis – gyventi saugiai.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.