VU atstovo nuomone, šiemet bakalaurai aktyvesni visai ne dėl to, kad labiau siekia žinių.
„Gali būti, jog norinčių šiais metais stoti į magistrantūrą padaugėjo dėl planų pakeisti aukštojo mokslo sistemą ir įvesti mokamą, iki 5 tūkst. litų per semestrą kainuojantį mokslą. Vienas iš faktorių, kad belaukdami tos reformos bakalaurai nebeatidėlioja magistrantūros studijų“, - sakė A.Pažėra.
Nuolat su studentais bendraujantis DELFI pašnekovas pastebėjo, kad anksčiau dalis jaunimo iškart po bakalauro studijų nenorėdavo stoti į magistrantūrą, sakydavo, kad pirmiau padirbės, susitaupys pinigų. „Bet kai atsirado stimulas šiais metais dar papulti į valstybės finansuojamas vietas, kai kurie asmenys persigalvojo“, - sakė A.Pažėra.
Vilniaus universiteto priėmimo komisijos vadovas prognozavo, kad šiemet didžiausia konkurencija bus stojant į tradiciškai populiarias vadybines-ekonomines studijų kryptis. Stojančiųjų į VU pageidavimuose socialiniai mokslai užima daugiau nei 60 proc. Pasak A.Pažėros, ši tendencija išlieka ir šiemet.
Konkurenciją didina mažesnių universitetų studentai
Palyginti su ankstesniais metais, Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) sulaukė 10 proc. daugiau pretendentų į magistrantūrą. „Pernai gavome 1496, šiemet 1656 prašymus. Absoliučiais skaičiais, konkurse dalyvaus 160 bakalaurų daugiau“, - DELFI sakė VGTU priėmimo komisijos į magistrantūrą ir specialiąsias profesines studijas atsakingasis sekretorius Vytautas Plakys.
Pasak jo, norą studijuoti magistrantūroje šiemet pareiškė daugiau ankstesnių metų bakalaurų.
„Be to, kiekvienais metais pas mus į antrosios pakopos studijas įstoja apie 17-22 proc. kitų universitetų absolventų. Kai kuriose studijų programose pakankamai rimtą konkurenciją mūsų bakalaurams sudaro Šiaulių universiteto studentai, į magistrantūrą atvyksta ir Klaipėdos universiteto absolventai.
Aišku, mūsų studentai taip pat antros pakopos studijas renkasi kituose universitetuose. Norintys gilinti vadybos, ekonomikos žinias išeina į Vilniaus universitetą, dalis baigusiųjų technologinio profilio bakalaurą važiuoja į Kauno technologijos universiteto magistrantūrą“, - pasakojo VGTU atstovas.
Vilniaus Gedimino technikos universitete populiariausios magistrantūros studijų kryptys beveik niekuo nesiskiria nuo ankstesnių metų. Daugiausia norinčių studijuoti verslo vadybą, transporto, inžinerinę ekonomiką ir vadybą, pramonės įmonių vadybą, informatiką, informacines technologijas.
„Atsigauna ir mūsų statybos krypties programos: keliai, miesto inžinerinės sistemos, pastatų konstrukcijos, statybos valdymas, o taip pat - nekilnojamojo turto valdymo ir vertinimo magistrantūros studijų programa“, - sakė V.Plakys.
Mažiau pokyčių - Klaipėdos universitete
Tai, kad norinčiųjų studijuoti Šiaulių universiteto magistrantūroje šiemet bus daugiau nei praėjusiais metais patvirtino ir minėtos aukštosios mokyklos priėmimo komisijos atsakingojo sekretoriaus pavaduotoja Lina Bivainienė.
Prašymai dalyvauti konkurse į antros pakopos studijas Šiauliuose bus priimami iki liepos 9 dienos. Norą čia tęsti mokslus jau pareiškė 350 žmonių.
„Kol kas prašymų skaičiumi nepralenkėme praėjusių metų, kai dėl magistro studijų varžėsi iki 600 bakalaurų. Tačiau, pagal dabartines tendencijas, šiemet konkursas tikrai bus didesnis, nes pastarosiomis dienomis – labai padidėjęs interesantų srautas, tad per likusias dienas pernykštį lygį pavysime ir pralenksime“, - prognozavo L.Bivainienė.
Skirtingai nei kolegos, Klaipėdos universiteto priėmimo komisijos pirmininkas Jonas Bukantis nepastebėjo, kad uostamiestyje daugiau norinčių studijuoti magistrantūroje. Iki antradienio prašymus priėmimo komisijai buvo pateikę kiek daugiau nei 300 bakalaurų.
„Paprastai į magistrantūrą priimame apie 300 žmonių, tačiau į tas vietas pretenduoja iki 600. Prašymus priimame iki liepos 5 dienos, tačiau jau dabar matyti, kad tendencijos tos pačios. Studentų srautai panašūs, populiariausia studijų programa - vadyba ir kiti socialiniai mokslai“, - DELFI sakė Klaipėdos universiteto atstovas.
