A.Sysas: Seimas neluošina, todėl rentų nereikia
Posėdžio, kuriame buvo svarstomas rentų likimą, pradžią antradienį ryte sutrikdė nedidelis incidentas. Megafonu "apsiginklavęs" disidentas ir visuomenės veikėjas Antanas Terleckas, atėjęs iki posėdžių salės durų, garsiai paragino politikus neapvaginėti tautos. Kadangi jis netrukus buvo nuvestas apsaugos, Seimo nariai į tokį pareiškimą sureagavo tik juoku.
Pradėjus svarstyti pataisas, posėdžių salėje įsiplieskė diskusijos, ar eiliniai Seimo nariai, netekę mandato, gali būti prilyginti signatarams ir gauti rentas. Anot projekto šalininkų, didelė dalis politikų po ketverių ar daugiau metų Seime praranda profesinius įgūdžius, todėl negali lengvai susirasti darbo. Be to, rentas esą jie gautų tik netekę draudžiamųjų pajamų.
Kai kurie politikai net piktinosi siūlymais nustatyti skirtingo dydžio rentas skirtingą darbo Seime patirtį turintiems žmonėms arba skirti jas tik tiems, kurie dirbo parlamentarams bent dvi kadencijas. "Nereikia skirstyti žmonių pagal išbūtas kadencijas į šventus, šventesnius ir šventuosius", - kalbėjo "darbietė" Loreta Graužinienė.
"Aš nenorėčiau, kad suprastų, jog aš labai noriu tos rentos. Jeigu mes jau kalbame apie pinigus, tai kaip finansininkė turiu pasakyti, kad sutaupysime nedaug ką mažindami tuos procentus. Pavyzdžiui, kad paprasti žmonės suprastų, kiek gi kainuoja. Tai vieno mėnesio rentos už dvi kadencijas dydis kainuotų lygiai tiek pat, kiek prezidento patarėjos Boženos naktis viešbutyje komandiruotės metu. Tai pasakykite vieną kartą žmonėms tiesą į akis, o ne nuleidę galvas, sakykime, kad mes kalti", - ironizavo "darbietė".
Opozicinių konservatorių lyderis Andrius Kubilius, nors ir kritikuodamas pataisas, kurios esą kol kas diskredituoja pačią siūlymo idėją, pripažino, jog socialinių garantijų buvusiems Seimo nariams reikia. "Jei to nebus, į Seimą eis dirbti arba labai turtingi, arba vagys. Gydytojai, atidirbę porą kadencijų Seime, nebegalės grįžti į savo buvusias darbovietes", - pažymėjo konservatorius, bet pridūrė, kad siūlomos pataisos diskredituoja pačią idėją.
Valdančiųjų socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas savo ruožtu kritikavo rentas, todėl atsisakė dalyvauti balsavime: "Kai ėjome į Seimą, galvojome ne apie rentas. <…> Jų ir taip esame prikūrę pakankamai – turime keturių rūšių".
"Praėjusią savaitę Seime buvo sveikatos patikrinimas. Kiek man žinoma, nesveikų nerado. Taigi Seimas neluošina", - ironizavo socdemas ir pridūrė, kad paskutinės šios Seimo sesijos savaitės pagal priimtus sprendimus yra pačios brangiausios.
Siūlomus apribojimus atmetė
Antradienį ryte posėdžiavęs Biudžeto ir finansų komitetas, o vėliau – ir Seimas atmetė visus pasiūlymus pataisos dėl eksparlamentarų rentos projektui.
Liberalcentristas Saulius Lapėnas siūlė apriboti laiką, kiek buvęs Seimo narys galėtų gauti valstybinę rentą. Jo siūlymu eksparlamentaras, išbuvęs Seimo nariu kadenciją, turėtų teisę gauti 40 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį ne ilgiau kaip ketverius metus, išbuvęs Seimo nariu dvi kadencijas – 60 proc. pareiginės algos per mėnesį ne ilgiau kaip šešerius metus, išbuvęs Seimo nariu tris kadencijas ir daugiau – 75 proc. pareiginės algos per mėnesį ne ilgiau kaip aštuonerius metus.
Savo ruožtu socialdemokratas Algimantas Salamakinas siūlė sumažinti valstybinės rentos dydį: išbuvusiems parlamentarais vieną kadenciją – iki 30 proc., išbuvusiems dvi kadencijas – iki 45 proc., išbuvusiems tris kadencijas ir daugiau – iki 60 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.
Be to, jis paragino sumažinti valstybinę signataro rentą nuo 75 iki 60 proc. Seimo nario pareiginės algos per mėnesį.
A. Salamakinas taip pat pasiūlė rentas įteisinti ne nuo kitų metų, o nuo 2009-ųjų sausio 1 dienos.
Projektas atsirado paslapčia
Projektas, numatantis rentas buvusiems Seimo nariams, parlamente atsirado itin paslaptingai: iš pradžių niekas nenorėjo prisiimti jo autorystės. Galiausiai paaiškėjo, kad įstatymo projektą parengė socialdemokratai.
Įstatymo pataisos projektas buvo pradėtas svarstyti praėjusią savaitę. Jau kitą dieną jį pradėtas svarstyti Biudžeto ir finansų komitetas.
Komitetas tuomet pritarė tik konservatoriaus Sauliaus Pečeliūno pataisai, kad rentos būtų mokamos tik visą kadenciją dirbusiems parlamentarams. "Kad nebūtų atsitiktinių žmonių, kurie ateina į Seimą vienai kadencijai susitvarkyti savo reikaliukų", - antradienį savo siūlymą motyvavo parlamentaras.
Tačiau komitetas nepritarė kitai pataisai – kad rentos būtų mokamos tik tiems Seimo nariams, kurie yra dirbę dvi ir daugiau kadencijas. Tokiai pataisai nebuvo pritarta ir balsuojant Seimo posėdyje.
Šiuo metu projektas numato, jog rentos bus mokamos vieną ar daugiau kadencijų dirbusiems Seimo nariams. Priėmus įstatymą, rentos būtų mokamos ir dabartinės kadencijos parlamentarams.
Kiek minėto įstatymo vykdymui gali prireikti biudžeto lėšų, nėra paskaičiuota. Išankstiniais skaičiavimais, vieną kadenciją baigusių Seimo narių nuo 1992 metų yra 300- 400, dvi kadencijas – apie 100. Rentos dydis svyruotų nuo 1,5 iki 3 tūkst. litų.
Seimo vicepirmininko A. Kubiliaus teigimu, priėmus rentas kadenciją baigusiems parlamentarams numatantį įstatymą į Seimą būtų išrenkami ne politikos profesionalai, o tie, kurie nori iš anksto pasirūpinti pensija.
Toks įstatymas, pasak konservatoriaus, turėtų galioti tik kitos kadencijos Seimo nariams. Be to, rentų įstatymas esą nepelnytai nuošalyje palieka kitus postų netekusius profesionalius politikus – ministrus, merus.
Tačiau pataisos rėmėjai tvirtina, esą į rentas pretenduos nedaugelis buvusių Seimo narių. Pasak liberalus dėl socdemų paliekančio Vytauto Čepo, po nepriklausomybės atkūrimo į Seimą buvo išrinkta 515 narių, „iš jų bus gal apie 30, kurie paims rentas".
"Yra gal penki ar septyni žmonės, kurie ims, - DELFI antrino Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Jonas Lionginas. – Man šypseną kelia tokie kolegos kaip Eligijus Masiulis, kritikuojantis projektą, – jam dar dirbti ir dirbti, o ne apie rentą galvoti, juk net pensijos dar neužsidirbo".
Kritiškai rentas eksparlamentarams įvertino ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Jo duomenimis, daugelyje Europos Sąjungos šalių parlamentarų renta arba nemokama, arba mokama senatvės pensijos pavidalu, sulaukus 55-65 metų amžiaus.
„Pavyzdžiui, Airijoje nuo 2004 metų parlamentarų privilegijos apribotos ir pensija mokama tik sulaukus 65 metų amžiaus. Belgijoje pensija buvusiems parlamentarams mokama nuo 58 metų amžiaus, Graikijoje – nuo 60, Ispanijoje nuo 65, Italijoje nuo 60, Portugalijoje nuo 55 (jei parlamente išbūta ne mažiau kaip 12 metų), Vokietijoje - nuo 65 metų (jei parlamento nariu būta ne mažiau kaip 8 metus) Prancūzijoje – nuo 55 metų. Slovakijoje, Slovėnijoje, Latvijoje atskirų pensijų sistemų parlamentarams apskritai nėra, o Estijoje nuo 2003 metų kaip tik panaikinta tokia sistema, kurią siūloma įteisinti Lietuvoje priimamu įstatymu ir jokių specialių privilegijų joje nebeliko“, - antradienį išplatintame pranešime cituojamas instituto prezidentas Remigijus Šimašius.
