"Vienos Baltijos valstybės pakvietimas į NATO per antrąjį aljanso plėtros etapą neatitinka nė vienos Baltijos valstybės interesų. Tokia politika sumažins kitų dviejų valstybių galimybes ir sukels abejonių likusių dviejų valstybių noru ir pasirengimu įstoti į aljansą", teigė Latvijos delegacijos vadovas.
"Prisiminkime, jog per pirmąjį nepriklausomybės laikotarpį Baltijos valstybės pralaimėjo dėl nuolatinio varžymosi. Mes neturime šios klaidos pakartoti ir vėl", sakė R. Ražukas. Tuo tarpu Lietuvos delegacijos BA vadovas Audrius Klišonis, kalbėdamas BA sesijoje, pareiškė viltį, kad bus laikomasi principo, jog "vienos valstybės sėkmė, yra visų sėkmė".
R. Ražukas paklaustas, ar Latvijos nuostata neprieštarauja šiai rezoliucijai, sakė, jog joje nėra minima narystė NATO. Latvijos delegacija laikosi nuomonės, jog turi būti atsižvelgiama į vėlesnę 1998 metų rezoliuciją, kurioje raginama į NATO pakviesti Lietuvą, Latviją ir Estiją.
Estijos delegacijos vadovas Trivimis Vellistė, kalbėdamas BA sesijos posėdyje, aiškios pozicijos dėl vienos valstybės pakvietimo į NATO nepareiškė. BNS T. Vellistė sakė, jog Estija taip pat laikosi pozicijos išreikštos 1998 metų BA rezoliucijoje.
Pasak jo, "pageidautina, kad į NATO būtų pakviestos visos trys Baltijos valstybės kartu". Tačiau jis taip pat sakė, jog Estija sveikintų Lietuvos pakvietimą į NATO net jei ji būtų pakviesta ir viena.
Penktadienį BA Užsienio politikos ir saugumo komitetas derins pareiškimą dėl Baltijos valstybių integracijos į NATO. Lietuva siekia, jog rezoliucijoje būtų išreikšta pozicija, jog nors vienos Baltijos valstybės pakvietimas būtų naudingas visoms trims Baltijos valstybėms.
