Vis dėlto ES vadovai nenurodė konkrečios siektinos stojimo datos, kurią pirmaujančios kandidatės nekantravo išgirsti. Minėta projekto formuluotė - "tikintis, kad jos 2004 metais galės dalyvauti naujo Europos Parlamento rinkimuose" - buvo įtraukta Italijos pasiūlymu.
Išvadų projekte taip pat sakoma, kad vadovai nori suteikti "naują postūmį" ES planui priimti 12 kandidačių iš Rytų Europos. Vadovai sutarė dėl "kelio žemėlapio", kuriame išdėstyta, ką ES 2001 ir 2002 metais turi nuveikti derybų srityje, kad laiku pasirengtų plėtrai. Jie ragino ES kandidates "tęsti ir paspartinti būtinas reformas".
Jeigu Nicos derybose pavyks sutarti ir dėl reikiamų ES vidaus reformų, ES galės priimti pasirengusias kandidates jau nuo 2002 metų pabaigos, teigiama projekte. Lenkija, Čekija, Vengrija, Slovėnija, Estija ir Kipras, derybas dėl narystės pradėjusios 1998 metų kovą, tikėjosi, kad ES lyderiai Nicoje paskelbs tikslią nelengvų derybų pabaigos datą.
Šios šešios šalys pareiškė, kad 2003 metų sausio 1 dieną bus pasirengusios narystei. Tačiau daugelis ES pareigūnų išreiškė abejones, kad plėtra įvyks anksčiau nei 2005 metais. ES lyderiai teigė, kad nauji plėtros plano žingsniai bus aptarti kitą birželį Geteborge vyksiančiame ES viršūnių susitikime, kuriame pirmininkaus Švedija.
Lietuva, Latvija, Slovakija, Malta, Bulgarija ir Rumunija derybas pradėjo šių metų vasarį, tačiau kai kurios sparčiai vejasi pirmaujančias šešias kandidates. Kandidačių susitikimuose buvo jaučiama konkurencija dėl pirmojo plėtros etapo laiko ir masto.
Pirmaujančių kandidačių grupei priklausanti Vengrija išreiškė susirūpinimą, jog jai reikės laukti lėtesnių šalių, ypač Lenkijos, kuri yra didžiausia ir jos narystė pareikalaus daugiausia kaštų. ES lyderiai savo išvadose teigė, kad pasirengimas narystei turi būti vertinamas "pagal kiekvienos šalies nuopelnus".
