Gerai, kad antrajame darbe šiandien tik atlikome paskutinius baigiamuosius darbus ir dabar turėsime kelias laisvas dienas, kol persikelsime dažyti naujo objekto. Turėjau daugiau laiko atsakyti į portalo verslosavaite.lt skaitytojų klausimus. Žinoma, daugelį labiausiai domino ką pažadėjo eksperimento organizatoriai, kad sutikau grįžti.
Kadangi viskas vyksta savanorišku sutarimu, nieko konkretaus ir nesutarėme, nors buvo kalbėta ir apie tam tikrų paskatinimų galimybę. Šiek tiek palengvintos eksperimento sąlygos. Pavyzdžiui, anksčiau buvo apribotos galimybės matytis su artimaisiais. Dabar tokių apribojimų nebeliko.
Po pokalbio pirmadienio vakare supratau, kad statau eksperimento organizatorius į gana keblią padėti šitaip staiga viską mesdamas. Be to, mačiau nusivylusių skaitytojų komentarus, laiškus... Tai ir privertė apsigalvoti.
Birželio 27 diena Šiandien nereikėjo į antrąjį darbą, tad ėjau apsipirkti. Apsilankiau tiek turguje, tiek poroje prekybos centrų.
Kadangi šią savaitę į antrą darbą greičiausiai nereikės, tad turėsiu daugiau laiko gaminti valgį, vadinasi, pigiau pragyventi. Išleidau penkiasdešimt litų, bet manau, kad įsigyti maisto užteks šiai savaitei ir dar kitai liks nemažai.
Birželio 28 diena. Pradedu galvoti, kad tikrai gerai padariau, jog nenutraukiau eksperimento. Šiandien, net anksčiau nei įprastai, pervedė atlyginimo avansą iš gamyklos. 900 litų!
Vadinasi darbdaviai tesėjo pažadą ir padidino atlyginimą nepaisant to mano „paklydimo“ prieš porą savaičių. Labai malonus momentas! Ir kur čia nesidžiaugsi, jei prieš pradedant eksperimentą beveik toks buvo visas mano atlyginimas! Dabar mano sąskaitoje – jau 4700 litų. Vėl pagavo azartas sutaupyti kuo daugiau! Pastaruoju metu jis buvo gerokai priblėsęs.
Birželio 29 diena. Darbo gamykloje – ne per daugiausia, o mano bendradarbiai tuo naudojosi kilnodami stiklelį. Lyg ir kažkieno gimimo diena buvo švenčiama... Kuo griežčiausiai atsisakiau prie jų prisidėti ir sprukau namo anksčiau nustatyto laiko. Išsiviriau savo mėgstamos žirnių sriubos ir sočiai pavalgęs drybsojau ant sofos žiūrėdamas televizorių.
Birželio 30 diena. Šiandien šeštadienis, tad po savaitės pertraukos su Romu vėl važiavome į jo namo statybvietę. Jam labai rūpėjo kaip baigėsi krizė dėl mano merginos reikalavimo rinktis eksperimentą ar ją.
Viską papasakojau, o Romas tik suokalbiškai mirktelėjęs akį išreiškė pasitenkinimą, kad paklausiau jo patarimo ir viską metęs išvažiavau. Iš tiesų, tai pasiteisino, bet nenuostabu, juk žmogus patyręs, dvigubai už mane vyresnis ir išmano tokius dalykus. Romas savo ruožtu papasakojo kaip jam sekėsi atostogauti Turkijoje.
Manau, pirmas dalykas, kurį baigęs eksperimentą padarysiu, tai su savo drauge važiuosiu atostogauti, kad ir į Turkiją.
Darbuotis statybose šiandien buvo vienas malonumas, lyginant su ankstesniais kartais, kada kamavo karštis ir svilino saulė.
Liepos 1 diena. Šiandien pas mane atvyko draugė, tad nuėjome į kiną, po to pasėdėjome kavinėje. Kine už du bilietus teko pakloti net 26 litus! Nepaisant to, kad viskas modernizuota ir žiūrovams sudaryta daug patogumų, vis tiek laikau tai apiplėšimu!
Ypač pikta pagalvojus, kad ir pasirinkimo beveik nėra – Kaune liko vos du kino teatrai skirtinguose miesto pakraščiuose... Na, kaip ten bebūtų, manau, kad galiu sau tai leisti po sunkios darbo savaitės.
Užduokite savo klausimą „(Ne)emigrantui“ el. paštu neemigrantas@verslosavaite.lt Atsakymus į aktualiausius skaitytojų klausimus eksperimento dalyviui rasite antradienį portale www.verslosavaite.lt.
