Be to, „darbiečiai“, surinkę 30 parlamentarų parašų, inicijavo interpeliacijos procesą 4 buvusios A.Brazausko ir dabartinės Gedimino Kirkilo vadovaujamos Vyriausybės ministrams - švietimo ir mokslo ministrei Romai Žakaitienei, socialinės apsaugos ir darbo ministrei Vilijai Blinkevičiūtei, aplinkos ministrui Arūnui Kundrotui ir krašto apsaugos ministrui Juozui Olekui.
„Darbiečių“ teigimu, minėti keturi ministrai buvo ir dvyliktosios A.Brazausko Vyriausybės nariai, patvirtinę antikonstitucinį sprendimą ir padarę žalą Lietuvos valstybei. „2003 m. gruodžio 24 d. pritardama minėtam Vyriausybės sprendimui, buvau, bei šiuo metu esu įsitikinusi, kad, siekiant apsaugoti valstybės interesus, užtikrinti maksimalias pajamas iš privatizavimo proceso bei išsaugoti efektyviai veikiančią Alytaus miestui bei rajonui svarbią įmonę, buvo būtina kuo skubiau užbaigti AB „Alita“ privatizavimo procesą bei pritarti sutarties pasirašymui su Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Jono Stankevičiaus, Dariaus Vėželio konsorciumu“, - rašoma ministrės Vilijos Blinkevičiūtės parengtame atsakyme į interpeliacijos klausimus.
Visų keturių ministrų parengti atsakymai – vienodi.
Juose aiškinama, jog „Alitos“ privatizavimo procesas be kita ko buvo vykdomas ir remiantis Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis būtinąjį reikalingumą. „Valstybės įmonei „Valstybės turto fondas“ ir konkurso dalyviui Luigiterzo Bosca nepavykus pasiekti susitarimo dėl akcijų privatizavimo sutarties sudarymo, Vyriausybei teko spręsti dilemą: nutraukti AB „Alita“ privatizavimo programos įgyvendinimą arba tęsti konkursą ir pritarti pirkimo-pardavimo sutarčiai su minėtu Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Jono Stankevičiaus, Dariaus Vėželio konsorciumu“, - rašoma ministrų atsakymuose.
Teigiama, jog likęs vienintelis konkurso dalyvis (t.y. Vytauto Junevičiaus, Vilmanto Pečiūros, Arvydo Jono Stankevičiaus, Dariaus Vėželio konsorciumas) už privatizuojamos bendrovės akcijų paketą pasiūlė gerokai didesnę kainą, negu privatizavimo programoje numatyta minimali kaina (50 mln. litų): konsorciumo sumokėta kaina - 58,05 mln. Lt. „Be to, šis potencialus pirkėjas buvo patikimas, konsorciumo nariai daugelį metų dirbo privatizuojamoje bendrovėje, puikiai išmanė šios įmonės verslą, rinkas.
Specialiosios tarnybos šio konsorciumo atžvilgiu nepateikė jokios negatyvios informacijos. Šį pirkėją rėmė bendrovės darbuotojai. Lietuvos maistininkų profesinė sąjunga ragino pasirašyti AB „Alita” valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su šiuo konsorciumu, teigdama, kad ši vadovų komanda, dirbdama šiuolaikiniais metodais, sugebėjo užtikrinti ne tik gerus ekonominius įmonės rezultatus, bet ir deramas socialines garantijas, šiuolaikines darbo ir gamybos sąlygas“, - aiškina ministrai.
Čia pat tvirtinama, jog galiausiai Vyriausybės sprendimai dėl „Alitos“ privatizavimo buvo pagrįsti.
„Sutinku, kad Vyriausybės narys, vykdydamas savo pareigas, priimdamas sprendimą ir balsuodamas už nutarimą, neturi ir negali pažeidinėti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos įstatymų, prisiimu asmeninę atsakomybę už savo sprendimus ir veiksmus dvyliktosios Vyriausybės veikloje, priimant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimą „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo - pardavimo sutarties projektui", kaip ir už kiekvieną sprendimą, kurį priima Vyriausybė, kurios ministrė aš esu, bei už kiekvieną sprendimą, kurį priimu vienasmeniškai, kaip ministrė“, - rašoma V.Blinkevičiūtės ir dar trijų ministrų – R.Žakaitienės, A.Kundroto ir J.Oleko atsakymuose.
Tačiau čia pat visi ministrai teigia nematantys pagrindo atsistatydinti.
„Šioje situacijoje, nuosekliai ir atsakingai įvertindama aukščiau išdėstytus motyvus ir faktus, nemanau, kad turėčiau atsistatydinti iš užimamų pareigų“, - rašoma ministrės V.Blinkevičiūtės atsakyme.
DELFI primena, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija „Alitos" privatizavimo aplinkybėms ištirti nustatė, kad parduodant šią alkoholio gamyklą buvo padaryta žala valstybei ir dėl to kaltinama tuo metu dirbusi Algirdo Brazausko Vyriausybė ir VTF.
Komisijos išvadose teigiama, kad privatizuojant „Alitą" valstybei buvo padaryta beveik 36 mln. Lt žalos, iš jų daugiau nei 34 mln. Lt negautų pajamų valstybei buvo padaryta VTF atsisakius pasirašyti pirkimo pardavimo sutartį su pirmuoju viešojo konkurso laimėtoju „Bosca".
Komisija nustatė, kad atsakingais asmenimis padarius valstybei žalą dėl „Alitos" privatizavimo yra VTF ir buvęs jo generalinis direktorius Povilas Milašauskas, Turto fondo valdyba ir jos pirmininkas Gediminas Rainys, Viešojo konkurso komisija „Stumbrui", „Alitai" ir „Anykščių vynui" privatizuoti, Privatizavimo komisija ir Vyriausybė, kuri 2003 metais pritarė „Alitos" privatizavimui. Šias išvadas patvirtino Seimas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutarė, kad VTF neteisėtai iš „Alitos" privatizavimo konkurso pašalino L. Boscą, kuriam iš valstybės biudžeto priteista 1,7 mln. Lt. Generalinė prokuratūra šiuo metu taip pat atlieka ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto L. Bosca pašalinimo iš „Alitos" viešo privatizavimo konkurso, kuriuo buvo padaryta didelė žala valstybei.
Gegužės pabaigoje Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, jog Vyriausybės 2003 metų nutarimas, kuriuo pritariama „Alitos" valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimui, prieštarauja Konstitucijai.
KT nustatė, kad nutarimas taip pat prieštaravo Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatai, kad su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 proc., gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo.
Geriausią konkursinį pasiūlymą pirkti „Alitos" akcijas pateikė Italijos verslininkas Lugiterzas Bosca, už akcijų paketą pasiūlęs 90, 7 mln. Lt, o antrąją vietą užėmė UAB „Eugesta" ir UAB „Vinvesta". Viešo konkurso komisijai konstatavus, kad L. Bosca per nurodytą laiką neatvyko parafuoti „Alita" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, buvo pasiūlyta valstybės įmonei Valstybės turto fondui (VTF) panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti sprendimus dėl tolesnės „Alitos" privatizavimo eigos.
Į derybas buvo pakviesti ketvirti pagal eilę konkurso dalyviai. Dabartinių vadovų konsorciumas pateikė 57, 55 mln. Lt pasiūlymą, kuris nuo geriausio konkursinio pasiūlymo skyrėsi beveik 37 proc. ir daugiau nei dukart viršijo įstatymo nustatytą 15 proc. dydį.
Nutarime konstatuota, kad esant tokioms aplinkybėms Vyriausybė negalėjo pritarti „Alitos" akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, nes tai prieštaravo minėtai Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatai.
Į teismą kreipėsi Seimas dėl Vyriausybės 2003 metų gruodžio mėnesio nutarimo, kuriuo pritarta „Alitos" privatizavimui, jis prašė ištirti, ar bendrovės pardavimas neprieštarauja Konstitucijai ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui.
„Alitą" privatizavo ir dabar valdo jos vadovų komanda. Už 83,8 proc. bendrovės akcijų valstybei buvo sumokėjo 58,05 mln. Lt – 8,05 mln. Lt daugiau nei buvo pradinė pardavimo kaina.
