Irako ambasadorius JT Mohammedas Aldouri kalbą pavadino ilga virtine prasimanymų, kuriuos motyvavo "kerštas, nafta, asmeninės ambicijos bei Izraelio saugumas".
Tačiau europiečiai, pastaruoju metu būgštavę dėl karingos Busho administracijos retorikos, įžvelgė nedidelę viltį, kad karo galima būtų išvengti, jei Jungtinės Tautos ryžtųsi primygtinai įtikinti Iraką įsileisti inspektorius.
JAV pareigūnai kol kas abejojo, ar verta siekti JT paramos, arba sakė, jog ji galėtų tapti įžanga į vienašališkus JAV veiksmus.
Vienos iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique'as de Villepinas sakė: "Prezidentas akcentavo pagrindinį Jungtinių Tautų vaidmenį, o tai labai geras dalykas. Mes tai labai vertiname".
"Turime veikti teisėtai, bendrai ir atsakingai. Turime užtikrinti, jog nesustiprinsime krizės, nesustiprinsime nestabilumo, nesukursime, o tai labai tikėtina, naujų nusivylimo ir nelygybės židinių", - pridūrė jis.
Vienos iš 10 nenuolatinių Saugumo Tarybos narių, Norvegijos ministras pirmininkas Kjellis Magne Bondevikas žurnalistams sakė: "Jo kalboje pozityvu buvo tai, jog būsimieji veiksmai siejami su Jungtinėmis Tautomis".
"Jo šiandieninė kalba man pasirodė daugiašališka, labiau nei kitos girdėtos Jungtinių Valstijų kalbos", - teigė jis.
"Man akivaizdu, jog Jungtinės Tautos turi imtis veiksmų. Klausimas, yra kaip. Aš tikiuosi taikaus problemos spendimo", - pridūrė Norvegijos ministras pirmininkas.
Britanijos ambasadorius JT seras Jeremy Greenstockas teigė: "Prezidentas Bushas akivaizdžiai nusprendė dar kartą sugrąžinti problemą Saugumo Tarybai. Mūsų požiūriu, tai labai svarbus sprendimas".
Naujoji rezoliucija
Paklaustas, ar mano, jog Saugumo Taryba nustatys Irakui naują terminą, J.Greenstockas sakė: "Manau, jog inspektorių komandos vaidmuo užbaigiant nusiginklavimą yra gyvybiškai svarbus, todėl Saugumo Taryba susirinks aptarti, kaip jis galėtų būti įgyvendintas".
Diplomatai Jungtinėse Tautose mano, jog derybos dėl rezoliucijos neformaliai nedidelėse grupėse prasidės kitą savaitgalį.
Austrijos užsienio reikalų ministrė Benita Ferrero-Waldner sakė pritarianti G.W.Bushui, jog visos Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl Irako turi būti nedelsiant ir besąlygiškai įgyvendintos.
Tačiau paklausta, ar mano, jog Jungtinės Valstijos pradės karą prieš Iraką, ji sakė: "Labai svarbu yra palaukti (ir pažiūrėti), ar Irakas nusileis reikalavimams leisti atnaujinti darbą ginkluotės inspektoriams".
Europos Sąjungos užsienio reikalų komisaras Chrisas Pattenas teigė: "Prezidentas problemą sugrąžino Jungtinėms Tautoms. Mes norėtume, kad daugiašališkumas taptų efektyviu problemų sprendimo būdu, o ne pateisinimu nesugebėjimui".
Paklaustas, ar ES parems Vašingtoną, jei tas veiks ne Jungtinėse Tautose, Ch.Pattenas atsakė: "Vienas darbas vienu metu. Sudėtinga atsakyti į dabartinius klausimus, o ką jau kalbėti apie hipotetinius".
"Pirmiausia reikia sutarti, kodėl mums reikėtų veikti per JT siekiant, kad Irakas laikytųsi ir gerbtų Saugumo Tarybos rezoliucijas".
Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi išreiškė viltį, jog Jungtinės Tautos išspręs Irako problemą.
Paklaustas, ar Italija dalyvautų kokia nors puolime, jis sakė: "Pagyvenkim ir pažiūrėkim, o tada aš esu tikras, jog Italija su savo sąjungininkėmis Europoje priims teisingą sprendimą. Tikėkimės, jog Jungtinės Tautos sugebės įveikti jai tenkančią užduotį".
Vokietijos kancleris Gerhardas Schroederis, kalbėjęs rinkimų kampanijos mitinge, kai G.W.Bushas baigė kalbą Niujorke, pareiškė, kad Vokietija nedalyvaus jokiame puolime prieš Iraką.
"Mums reikia daugiau taikos, o ne karo. Todėl, man vadovaujant, Vokietija tikrai nedalyvaus", - tvirtino jis.
Arabų šalių lygos generalinis sekretorius Amras Moussa taip pat pasveikino G.W.Busho raginimą Saugumo Tarybai, tačiau paragino suteikti daugiau laiko JT generaliniams sekretoriui Kofi Annanui pasikalbėti su Iraku.
Jis sakė, jog pats ketina vykti derybų į Iraką, bei teigė manąs, kad Irakas leis sugrįžti ginkluotės inspektoriams.
