Tai prieštarautų Lietuvos duotiems Europos Sąjungai įsipareigojimams laikytis Šengeno sutarties reikalavimų ir nuo kitų metų įvesti vizas Rusijos piliečiams, tranzitu keliaujantiems į Kaliningradą ir iš jo.
"Prezidentas yra pasipiktinęs tokiais dvigubais žaidimais, nes jie silpnina mūsų pozicijas derybose", - BNS ketvirtadienį sakė prezidento atstovė spaudai Violeta Gaižauskaitė.
Pasak jos, prezidentas taip pat reikalauja išsiaiškinti, kas įgaliojo V.Bulovą kreiptis į Danijos atstovus "su tokiais pasiūlymais".
BNS žiniomis, lietuvių konfidencialiai pasiūlyta schema sukėlė Europos Sąjungai pirmininkaujančios Danijos atstovams nemalonią nuostabą ir abejonių, kokių pozicijų Lietuva iš tiesų laikosi: vykdyti duotus įsipareigojimus laikytis Šengeno sutarties ar ieškoti, kaip juos apeiti.
Schemos, kaip palikti Rusijai bevizį režimą, autoriai numatė ją pateikti ne kaip Lietuvos poziciją, bet per ES pirmininkę Daniją arba Europos Komisiją, nes taip ji esą būtų priimtinesnė Rusijai.
Be to, kaip pažymima šią schemą dėstančiame rašte, "jau buvo keletas Briuselio prašymų Lietuvos pusei nekomentuoti ES teikiamų siūlymų ir ypač neteikti naujų iniciatyvų, nes tada Briuselyje pradedama nebesuprasti Lietuvos pozicijos".
Raštas, su kurio kopija galėjo susipažinti BNS, turėjo Lietuvos Vyriausybės kanceliarijos spaudą.
Schema, BNS žiniomis, buvo sudaryta be pagrindinių derybų su ES koordinatorių - Užsienio reikalų ministerijos ir Europos komiteto - "palaiminimo".
Schemai iškilus viešumon, oficialūs Lietuvos derybininkai su ES bei vykdomoji valdžia nuo jos atsiribojo, pakartoję, kad Vilnius nesitraukia nuo įsipareigojimų Europos Sąjungai ir yra už lanksčius Kaliningrado tranzito problemos sprendimus, tačiau nepažeidžiančius Lietuvos suverenumo ir Šengeno sutarties reikalavimų.
Premjeras Algirdas Brazauskas, ketvirtadienį opozicijos parlamentarų Seime paklaustas apie minėtą V.Bulovo schemą, užtikrintai pareiškė, kad narystės ES derybų Laisvo judėjimo skyrius yra baigtas dar balandžio mėnesį ir "niekas nekvestionuoja to turinio ir tų mūsų įsipareigojimų".
Premjeras patvirtino gavęs V. Bulovo pasiūlymus, bet "jokių svarstymų nebuvo nei Vyriausybėje, nei kur kitur".
"Jokių uždarų derybų nėra ir nebus. Jeigu iškils kokie nors klausimai, bus viešai svarstomi", - užtikrino A.Brazauskas.
Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis tame pat Seimo posėdyje, komentuodamas pranešimus apie V.Bulovo schemą, pareiškė, kad "nei Vidaus reikalų ministerija nerengė tokios pozicijos, nei Vyriausybė nesvarstė tokios pozicijos".
Prezidentas V.Adamkus, trečiadienį Niujorke susitikęs su ES pirmininkės Danijos premjeru Andersu Foghtu Rasmussenu (Andersu Fougu Rasmusenu), patikino jį, kad siekiant užtikrinti sklandų asmenų judėjimą į Kaliningrado sritį ir iš jos, Lietuva yra pasiryžusi išnaudoti visus būdus, nepažeidžiančius Šengeno susitarimų ir šalies suvereniteto.
Lietuvos prezidento įgaliotinis susisiekimo su Kaliningrado sritimi klausimais, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas V.Bulovo schemą pavadino "bereikalinga iniciatyva", Lietuvos vyriausiasis euroderybininkas Petras Auštrevičius BNS teigė, kad "mes laikysimės įsipareigojimų, duotų Europos Sąjungai per narystės derybas", o URM Informacijos ir kultūros departamento direktorius Petras Zapolskas sakė, kad "mes esame maksimaliai lankstūs, bet Šengeno sutarties rėmuose".
Vykdydama ES duotą įsipareigojimą suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais, kitų metų sausį Lietuva panaikins vizų lengvatas per šalį važiuojančių Rusijos traukinių keleiviams, o nuo 2003 liepos 1 dienos vizos bus reikalingos ir Kaliningrado srities gyventojams, vykstantiems į Lietuvą ir per ją automobiliais.
Šengeno sutartis leidžia 15-kos ES šalių piliečių laisvai, be vizų keliauti per vizą bloko teritoriją. ES nuogąstauja, kad palikus tokį režimą ir Rusijai, iš ten plūstelėtų nusikaltėlių, nelegalių narkotikų, ginklų ir prostitucijos banga.
Maskva, nuogąstaujanti, kad Lietuvai, kaip ir Lenkijai, panaikinus vizų režimo lengvatas Kaliningrado srities gyventojams, ši vieną milijoną gyventojų turinti sritis bus atkirsta nuo pagrindinės Rusijos dalies ir izoliuota, suaktyvino politinį spaudimą ES, reikalaudama išsaugoti bevizę erdvę.
Vienas iš V.Bulovo schemoje aptariamų variantų - atsisakyti tranzitinių vizų traukinių keleiviams reikalavimo, jeigu Rusija pasirašys su Lietuva readmisijos sutartį ir įsipareigos be papildomų sąlygų priimti atgal traukinio keleivius, nelegaliai patekusius į Lietuvos teritoriją.
Pasiūlymas argumentuojamas tuo, kad tokiu atveju Lietuvai nereikėtų investuoti didelių sumų į konsulinių įstaigų plėtrą, kuri būtina didesniam vizų kiekiui išduoti, be to, liktų pamaloninta Rusija.
Kitas aptariamas variantas - įvesti tranzitines vizas, kaip ir įsipareigota derybose su Europos Sąjunga, bet išduoti jas automatiškai pagal įsigytą traukinio bilietą. Tokį pasiūlymą yra pateikęs ir Rusijos prezidento įgaliotinis Kaliningrado problemoms Dmitrijus Rogozinas.
Pats VRM sekretorius V.Bulovas, kuriam priskiriama minėtų pasiūlymų autorystė, pareiškė, kad"yra vienintelė mūsų oficiali pozicija, kad vizos bus įvestos, jeigu nebent Europos Komisija su Rusija susitartų kitaip".
Tačiau paklaustas, ar minėtoji schema jau buvo pateikta apsvarstymui Danijos ambasadai Lietuvoje, V.Bulovas atsakė, kad "neoficialiai diskutuoti galima, visokius variantus reikia nagrinėti".
Anot VRM sekretoriaus, "galimi yra visokie variantai, kuriuos Europos Sąjunga gali pasiūlyti. Teoriškai su tam tikromis sąlygomis tas (bevizis režimas traukinių keleiviams) būtų įmanomas, jeigu Europos Komisija dėl to susitars (su Rusija)".
Danijos ambasadorė Lietuvoje Eva Janson BNS sakė negalinti komentuoti informacijos, kad buvo supažindinta su tokia Lietuvos valdininkų iniciatyva.
Tačiau, anot jos, "Danija nuolat konsultuojasi su Lietuvos pareigūnais ir stengiasi atsižvelgti į visus Lietuvos pasiūlymus šiuo klausimu".
Iki šių metų pabaigos Europos Sąjungai pirmininkausianti Danija nuosekliai siekia, kad Rusijos kelionių į Kaliningradą problema būtų sprendžiama, atsižvelgiant tiek į Šengeno sutarties reikalavimus, tiek ir kandidačių į ES, supančių Kaliningrado sritį - Lietuvos ir Lenkijos - interesus.
Trečiadienį Danija, kaip ES pirmininkė, paskelbė pareiškimą, kuriame dar kartą patvirtinama, kad "problemos sprendimas turi būti rastas Šengeno sutarties rėmuose, susitarus su susijusiomis su tuo kandidatėmis ir gerbiant šių šalių suverenumą".
