aA
Lenkijos Rytų studijų centro paskelbtoje ataskaitoje "Naujos NATO nauji nariai" pabrėžiama, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos ginkluotosios pajėgos labiau atitinka NATO standartus, negu narystės Aljanse taip pat siekiančių Bulgarijos ir Slovakijos.
NATO karys
NATO karys
Ataskaitoje, kurioje apžvelgiama situacija NATO narių Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos ginkluotosiose pajėgose bei įvertintos septynių šalių kandidačių kariuomenės, teigiama, kad Baltijos šalys savo ginkluotąsias pajėgas pradėjo kurti iš nieko, tačiau jų techninis pasirengimas jau yra arčiau NATO standartų negu Bulgarijos arba Slovakijos kariuomenių, kuriose pertvarkymai pradėti neseniai.

Pranešime daug pagyrimų skirta Rumunijai, kuri labai energingai prieš kelerius metus modernizavo karines oro pajėgas ir vienintelė regione savo lėktuvais į Afganistaną nugabeno savo karinį junginį.

Taip pat teigiama, kad pastaruoju metu išblėso slovėnų entuziazmas įstoti į NATO, tačiau Aljansas suinteresuotas, kad ši šalis Balkanuose taptų tarpininke tarp Italijos ir Vengrijos.

Geriausiai centro ekspertai įvertino Čekijos ginkluotųjų pajėgų reformą. Daug pagyrimų skirta specializuotiems chemijos daliniams, kurie šioje srityje yra vieni iš geriausių pasaulyje.

Lenkijos Rytų studijų centro specialistų nuomone, Lenkijos ginkluotosios pajėgos į NATO reikalavimus reaguoja labai pasyviai, tačiau labiausiai Aljansą nuvylė savo reformose įklimpusi Vengrija.

Lietuva, Latvija, Estija, Slovėnija, Slovakija, Rumunija ir Bulgarija yra minimos kaip realiausios kandidatės, kurios lapkritį Prahoje įvyksiančiame NATO viršūnių susitikime gali būti pakviestos tapt Aljanso narėmis.

Lenkija, Vengrija ir Čekija NATO narėmis tapo 1999 metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.