Vienas jų būtų palikti bevizį režimą traukinių keleiviams ir pasirašyti su Rusija readmisijos sutartį, pagal kurią be papildomų sąlygų į Rusiją būtų grąžinami nelegaliai Lietuvoje atsidūrę keleiviai. Kitas variantas - per vieną dieną išduoti tranzitines vizas kiekvienam, kuris pateikia traukinio bilietą.
Kertasi su oficialia pozicija
Lietuva įsipareigojo Europos Sąjungai suderinti vizų režimą su Šengeno erdvės sutarties reikalavimais. Vykdydama šį įsipareigojimą Vyriausybė patvirtino planą, pagal kurį kitais metais bus pradėta reikalauti vizų iš Kaliningrado srities gyventojų, vykstančių per šalies teritoriją.
Tačiau tam priešinasi Maskva. Nepaisydamas aktyvaus politinio Rusijos spaudimo, Briuselis atmeta galimybę išsaugoti bevizę erdvę.
Vilniaus pozicijos pakeitimai reikštų, kad iš naujo turi būti svarstomas dar vienas Lietuvos ir Europos Sąjungos derybų skyrius.
Siūlo pasitelkti danus
Premjerui pateiktame veiksmų plane sąjungininkais siūloma padaryti Danijos ambasadorę Lietuvoje Evą Janson ir Europos Komisijos Plėtros direktorato Lietuvos skyriaus vadovą Andersą Henrikssoną. Jie būtų paprašyti planą aptarti ir pateikti Rusijai kaip Danijos arba ES iniciatyvą. „Tai nebūtų oficialus Lietuvos pasiūlymas, tačiau paminėjus, kad Lietuvos vadovai pritars, galima tikėtis sėkmės", - teigia plano autorius.
Veikė savo iniciatyva?
„Lietuvos ryto" žiniomis, pasiūlymus parengė Vidaus reikalų ministerijos sekretorius Virgilijus Bulovas.
„Jeigu ir yra kokių nors pasiūlymų, tai jie yra mano asmeninė nuomonė ir niekas nepavedė man jų parengti. Tai neoficialu", - „Lietuvos rytui" vakar sakė pareigūnas. Anot jo, Lietuva neteiks jokių oficialių pasiūlymų keisti jau prisiimtus įsipareigojimus, tačiau kalbėti reikia apie viską.
Paklaustas, ar, jo nuomone, ES teiks tokių pasiūlymų, V.Bulovas atsakė, kad ši problema yra pasiekusi aklavietę ir anksčiau ar vėliau reikės kažką daryti. Lietuva turi būti tam pasirengusi.
Kilo neigiama reakcija
Kai kurių šaltinių teigimu, informacija apie Vilniuje parengtą veiksmų planą jau pasiekė Danijos diplomatus ir sukėlė neigiamą jų reakciją.
„Imama nebesuprasti, kokia yra tikroji Lietuvos valdžios pozicija. Ta, kuri išdėstyta susitarimuose su ES, ar ta, kuri skinasi kelią užkulisiuose", - „Lietuvos rytui" teigė gerai informuoti šaltiniai. ES šį pusmetį pirmininkaujanti Danija laikosi griežtos pozicijos pokalbiuose su Rusijos atstovais. Kitokią nuomonę yra pareiškę tik kai kurie Prancūzijos politikai.
