aA
Rožė, gedulas
© ELTA
"Nepamiršime niekada", - tokį užrašą galima buvo pamatyti vaizduose iš viso pasaulio. Londone, Šv.Pauliaus katedroje išpuolių aukos pagerbtos tylos minute ir jaudinančiomis gedulingomis pamaldomis, kurių metu iš po kupolo biro 3 tūkst. rožių žiedų.

Niujorke žmonės prie krūtinių glaudė prarastų artimųjų nuotraukas. Maskvoje prie JAV ambasados moteris padėjo raudonų rožių. Naujojoje Zelandijoje vienišas dūdmaišininkas švintant ant Oklando uosto tilto sugrojo gedulingą melodiją.

Per išpuolius Niujorke buvo sunaikintas vienas svarbiausių kapitalizmo simbolių - vertybinių popierių biržos visame pasaulyje trumpam nutraukė darbą pagerbti daugybę žuvusių kolegų. "Visi žmonės galvoja, kaip išgyventi šią dieną", - sakė Frankfurto biržos makleris Dirkas Aufderheide.

Pagerbiant aukas iš 91 valstybės tyla apgaubė tiek vadinamąjį Epicentrą Manhatane, tiek Baltuosius rūmus ar Bagramo karinę oro bazę prie Kabulo. Švedijoje ir Vokietijoje dienai buvo sustabdytos rinkimų kampanijos.

VILNIJANTIS "REQUIEM"

Skambant katalikų, protestantų ir judėjų dvasininkų maldoms Varšuvoje buvo atidengtas paminklas, skirtas aukų atminimui.

"Per išpuolį aš praradau seserį Maria Jakubiak (Mariją Jakubiak). Atvažiavęs čia aš jaučiuosi taip, lyg ši tragedija būtų įvykusi šiandien. Mes negalime to pamiršti", - sakė Czeslawas Stylinski (Česlavas Stilinskis) prabėgus metams po jo sesers paskutinės darbo dienos Pasaulio prekybos centre.

Tą akimirką, kai prieš metus pirmasis teroristų užgrobtas lėktuvas rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą, prasidėjęs giesmėmis Naujojoje Zelandijoje ir Pietų ašigalyje, per pasaulį nuvilnijo nemirtingasis Wolfgango Amadeus Mozarto (Wolfgango Amadėjaus Mocarto) "Requiem", atliekamas 15 tūkst. muzikantų visose laiko juostose.

Religiniai vadovai žodžiais bandė išreikšti pyktį ir sumišimą, kurį praėjus metams vis dar jaučia milijonai žmonių. Popiežius Jonas Paulius II trečiadienį pasmerkė "barbarišką ir žiaurų" terorizmą ir pagerbė jo aukas.

Naujasis 70 mln. pasaulio anglikonų vadovas Rowanas Williamsas (Rovanas Viljamsas) pranašavo, kad galbūt artėja pasaulinis karas. Nobelio taikos premijos laureatas, pietų afrikietis Desmondas Tutu sakė, jog išpuolių metinės yra gera proga amerikiečiams atidžiau pažvelgti į save.

SENIEJI KARAI

Daugeliui prievartos alintų valstybių suskaudo senąsias žaizdas. Į Sarajevą moterys iš visų karo nusiaubtų Balkanų susirinko pademonstruoti solidarumą su pernai artimųjų netekusiais amerikiečiais, prašydamos taikos ir teisingumo visoms prievartos aukoms.

"Mes puikiai žinome, kad motinos skausmas visur vienodas; mes norime pasisakyti prieš bet kokį terorizmą ", - sakė Munira Subašič, 1995 metais likusi gyva po Srebrenicoje serbų surengtų 8 tūkst. musulmonų žudynių.

Beirute, kuriame dar gyvi 1975-1990 metų pilietinio karo tarp religinių grupuočių prisiminimai, aukų pagerbimo ceremonija aitrino senas žaizdas. "Jūs gerai žinote, kas yra sielvartas", - sakė JAV ambasadorius Vincentas Battle (Vinsentas Betlas).

Atminimo ceremonijos vyko ir JAV ambasadose Kenijoje bei Tanzanijoje, kurias 1998 metų rugpjūčio 7 dieną sudrebino sprogimai. Jų metu žuvo 224 ir buvo sužeista daugiau nei 4 tūkst. žmonių.

Per ceremoniją Londone Niujorko policininkas Frankas Dwyeris Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrui Davidui Blunkettui perdavė Britanijos vėliavą, rastą Epicentre Niujorke.

Vėl ir vėl buvo šlovinami ugniagesiai, pernai praradę daugybę savo tarnybos draugų. Atėnuose graikų kilmės amerikiečių ugniagesio Peterio Critsimilios pasakojimas išspaudė ašarą ne vienam, atėjusiajam pagerbti aukų atminimo.

Jis prisiminė savo graikų kilmės kolegą, Niujorko ugniagesį, kurį skubantį į nelaimės vietą užmušė iš bokštų dvynių kritęs žmogaus kūnas. "Pirmosiomis valandomis, kai mes ten dirbome, mūsų batai lydėsi nuo karščio, - sakė jis. - Mes kasėme ir kasėme, kol turėjome jėgų".

Trečiadienį Maskvos užsienio literatūros bibliotekos Amerikos centre atidaryta teroro išpuolių JAV metinėms skirta paroda "Rugsėjo 11-oji: Mes nepamiršome".

JAV ambasadorius Rusijoje Alexanderas Vershbow (Aleksandras Veršbou), atidarydamas parodą, pareiškė: "Mes organizavome šią parodą, norėdami padėkoti Rusijos žmonėms už tuos paguodos žodžius, tas maldas, su kuriomis jie ėjo prie Amerikos ambasados, už tas ikonas, gėles ir suvenyrus, kuriuos jie nešė pirmosiomis dienomis po tragedijos".

"Kad ir ką tvirtintų teroristai, jiems tas pats, ką žudyti - tarp nekaltų rugsėjo 11-osios teroro akto aukų buvo ne vien amerikiečiai, - žuvo 90-ies pasaulio šalių, įvairių religinių pažiūrų piliečiai. Ir vienintelė religija, kurią išpažino teroristai, buvo melaginga neapykantos religija", - pabrėžė JAV ambasadorius.

Kalbėdamas apie antiteroristinės koalicijos metų veiklos rezultatus, diplomatas sakė: "Precedento neturinti koalicija, kurioje į kovą su tarptautiniu terorizmu susivienijo JAV, Rusija ir daugelis pasaulio šalių, jau laimėjo pirmąsias pergales. Mes suprantame, kad kova bus ilga ir sunki, bet kol mūsų šalys vieningai pasiryžusios sunaikinti blogį - jos rezultatas iš anksto nulemtas. Mes laimėsime. Tokie nehumaniški veiksmai neturi likti nenubausti".

Pagrindinę ekspozicijos dalį sudaro plakatai - pirmųjų laikraščių, išėjusių tuoj po 2001 metų rugsėjo 11-osios, fotokopijos. Parodų salėse yra ir nuotraukų, atskleidžiančių Rusijos gyventojų reakciją - laikraščių ir agentūrų nuotraukos, darytos Maskvoje, Sankt Peterburge ir Niujorke.

Tarp eksponatų yra ir Rusijos piliečių laiškų, kuriuose reiškiama užuojauta amerikiečiams, draugams Amerikoje skirtų vaikų piešinių. Paroda veiks iki spalio 10 dienos.

Trečiadienį visoje Rusijoje vyko šiai liūdnai datai skirti renginiai. Pamaldos už teroro akto aukų atminimą buvo laikomos visose ortodoksų šventyklose, mečetėse ir sinagogose.

Užuojautą JAV prezidentui George'ui W.Bushui (Džordžui V.Bušui) ir visiems amerikiečiams telefonu išreiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.