Tačiau S.Mikelis neslėpė, kad nebaigtas statyti oro uostas jam seniai kelia alergiją. Neringos vadovo teigimu, ten dabar bėgioja stirnos, o iš tikrųjų turi skraidyti lėktuvai.
Milijonai nueina niekais
Į prasidėjusią prieš keletą metų oro uosto statybą buvo įdėta apie 6 mln. litų. Iki 820 metrų buvo pailgintas kilimo ir tūpimo takas, yra požeminiai valymo įrenginiai, bet nepastatyta siurblinė. Meras nuogąstauja, kad užėjus atšiauresnei žiemai tie darbai ir pinigai gali nueiti niekais.
Oro navigacijos žemėlapiuose Nida yra paženklinta užbrauktu rutuliuku, kuris reiškia, jog aerodromas neveikia. Jam nėra išduotas tinkamumo pažymėjimas, ir šį aerodromą galima traktuoti tik kaip iš oro pasirenkamą aikštelę.
Iki šiol į jį privačiais lėktuvais partizaniškai atskrisdavo prakutę verslininkai. Šią vasarą Civilinės aviacijos administracija kategoriškai uždraudė bet kokių skraidymo aparatų, išskyrus sraigtasparnius, skrydžius į Nidą.
Tačiau šis draudimas neturi nieko bendra su svarbiausia - oro uosto perspektyvų - problema, dėl kurios jau ne sykį buvo sukryžiuotos įvairaus rango pareigūnų bei valdininkų špagos.
Vienoje pusėje visada stovėjo Neringos savivaldybė, pasisakiusi už oro uosto plėtrą ir statybas, kitoje - margas frontas, pradedant mobiliomis žaliųjų pajėgomis ir baigiant Prezidentu Valdu Adamkumi, kurio nurodymu buvo nutraukti oro uosto pertvarkymo darbai.
