Skirtingai, nei kitos tobulinamos vaizdavimo technologijos (pavyzdžiui, “Texas Instruments” kuriama mikro-veidrodžių sistema, dar vadinama DLP), GLV ekranuose bus penkios mikrojuostelės, formuosiančios kiekvieno ekrano taško spalvą. Kiekvienas taškas galės būti pilnai įjungtas, pilnai išjungtas arba gali būti pasirinktas ir tarpinis variantas.
GLV ekranai prilygsta įprastiesiems katodinio vamzdžio (CRT), skystųjų kristalų (LCD) ar minėtiems DLP ekranams, tačiau juos visus gerokai aplenkia skiriamosios gebos ir šviesos išskyrimo galimybėmis. Lazerinės šviesos šaltinis leidžia GLV ekranams išskirti iki 30 000 liumenų šviesos. Be to, vaizdas ekrane gali keistis tūkstančius kartų greičiau, nei senesniuosiuose, visiškai pašalintas vaizdo inertiškumas
“Sony” jau nebe pirmą kartą išsiveržia į priekį ekranų kokybės lenktynėse. Tuomet, kai ir katodinio vamzdžio ekranai buvo laikomi pažangiausiu produktu, buvo sukurta patobulinta Lorenco vamzdžio (“Lawrence Tube”) technologija, pavadinta kūrėjo vardu. Nors tuometinė elektroninė pramonė į šią technologiją pažiūrėjo kreivai, “Sony” ją dar patobulino ir 1968 metais pervadinusi į “Trinitron” pradėjo gaminti aukščiausios kokybės ekranus, naudojamus iki šių dienų.
Manoma, kad pirmieji GLV ekranai rinkoje pasirodys po 3-5 metų, bet iš pradžių jie bus orientuoti į pasiturinčius pirkėjus bei specifinę skaitmeninio kino rinką.
