aA
Inga Mamontovienė UAB “Maisto rūmai” (“Ritos smuklė” ir “Ritos slėptuvė”) direktoriaus pavaduotoja
Iniciatyvumą stabdo gausybė įvairių apribojimų. Jei nori prekiauti gatvėje, reikia gauti gausybę leidimų. Bet tai palyginti smulkmena. Esminis skirtumas, kuo mes skiriamės nuo užsieniečių, tai visiškai kitoks mentalitetas.

Vakarų Europoje tų švenčių centrinėse miestų aikštėse tradicijos formavosi dešimtmečiais ar net šimtmečiais. Tarkime, Paryžiuje visiškai įprasta gatvėse ar aikštėse prekiauti čia pat kepamais bulviniais blynais ar kaštonais. Tuo tarpu jei mes kažką panašaus suorganizuotume Lietuvoje, tai atsirastų daug pasipiktinusių ar nesupratusių, kas čia darosi.

Juk jei žmogus nebuvo užsienyje (o tokių dar yra gana daug), tai jam, iš tikrųjų, gali keistai atrodyti centrinėje miesto aikštėje kepamos dešrelės. Manau, kad iš lėto kai kurios tradicijos ir naujovės ateis ir į Lietuvą, bet tam reikia laiko, pripratimo.

Ir beje, mes keičiamės, tarkime, aš prisimenu, kaip mūsų “Ritos slėptuvė” atrodė per Kalėdas prieš penkerius metus, ir kaip atrodo dabar. Ir skirtumas labai didelis. Tiesa, dar reikėtų, kad ir patys žmonės šiek tiek keistųsi, tiksliau visa toji pilka masė.

Dabar dauguma žmonių nenori linksmintis, o nori, kad juos kažkas linksmintų. Matyt, pradžią turės duoti verslininkai: pirmiausiai į miesto gatves turės ateiti šou verslas, muzika, atrakcionai, o paskui juos atskubės ir maistas ir gėrimai.

Kalėdinio vyno vilniečiai negers

Tai komentuoja:

Vytenis Urba Bendrovės "Marceliukės klėtis" direktorius