Pasak prezidentės, jeigu Vakarų ryžtas palaikyti NATO plėtrą sumažės, jie pakartos Baltijos šalių išdavystę. Ji turėjo galvoje Vakarų šalių veiksmus po Antrojo pasaulinio karo, kai šios pripažino 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių aneksiją. Ši aneksija tapo įmanoma, Sovietų Sąjungai ir Vokietijai sudarius Molotovo ir Ribbentropo (Ribentropo) paktą.
"Mus išdavė... ir mes garsiai ir gyvai įspėsime, kad nepasikartotų šios sutartys, kurios atnešė katastrofiškų pasekmių dešimtims milijonų žmonių", sakė V. Vykė-Freiberga.
Pasak jos, įtampa tarp latvių ir Latvijos etninių rusų dažnai perdedama ir galų gale visiškai išnyks, kai įsišaknys gilesnis Latvijos valstybingumo jausmas. "Kuo ilgiau tęsiasi nepriklausomybė, tuo greičiau užglaistomi nesutarimai. Žmonės gyvena vienas prie kito, galėčiau pridurti - taikiai, nėra jokių akivaizdžiai atvirų konfliktų", sakė prezidentė.
Duodama interviu Rygoje, V. Vykė-Freiberga pareiškė, kad dvišaliai santykiai su Rusija pagerės, kai Latvija įstos į ES. Latvijos pareigūnai išreiškė viltį, kad tai įvyks iki 2005 metų. Latvija taip pat pareiškė, kad nori tapti NATO nare jau 2002 metais.
