BPK pakeitimais įteisinta pasaulinėje teisės praktikoje neturinti precedento procedūra, leidžianti teisme nagrinėti bylą, kai teisiamasis dėl sveikatos būklės negali dalyvauti teismo procese.
Kaip teigia įstatymo pataisų rengėjai, jos gali būti taikomos maždaug 80-yje bylų.
Pasak Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininko Emanuelio Zingerio, 9 bylos susijusios su nacių vykdytu holokaustu, kitos - su pokario stalininėmis represijomis Lietuvoje.
Pasak ŽTK patarėjo teisininko Kęstučio Čilinsko, naujos BPK nuostatos bus taikomos kelioms rūšims nusikaltimų, kurias Europos teisė išskiria į atskirą grupę. Tai genocidas, karo nusikaltimai, nusikaltimai žmonijai, tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai ir kiti. Šiems nusikaltimams netaikoma senatis.
Anot pataisų, kai teisiamasis dėl fizinės sveikatos būklės negali atvykti į teismo posėdžio vietą, teisiamajam jo buvimo vietoje sudaromos techninės sąlygos tiesiogiai dalyvauti teisminiame nagrinėjime, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams ir atlikti kitus procesinius veiksmus.
Be to, teismas gali atvykti į teisiamojo buvimo vietą ir atlikti tam tikrus procesinius veiksmus. Advokatams privaloma dalyvauti visame teismo procese.
Pasak K. Čilinsko, paprastai tariant, teismas, jeigu teisiamasis reikalautų, privalės užtikrinti jam galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime per garso ir vaizdo technines priemones.
Nuteisus asmenį, apkaltinamasis nuosprendis perduodamas vykdyti, kai teisiamasis pasveiks. Jeigu toks asmuo nesutinka su teismo nuosprendžiu, jis turi teisę apskųsti nuosprendį ir pareikalauti, kad apeliacinis teismas atliktų tuos pačius procesinius veiksmus.
Be to, pasak K. Čilinsko, įvedama Europos žmogaus teisių teismo praktikoje patvirtinta nuostata, jog jeigu teisiamasis mano, kad nagrinėjimo metu negalėjo tinkamai gintis dėl psichinės būsenos, jis gali reikalauti, kad nuosprendis būtų panaikintas ir byla būtų nagrinėjama iš naujo.
ŽTK pirmininko pavaduotojas, LDDP frakcijos narys Algimantas Salamakinas sakė sveikinąs Seimo sprendimą, kuris atvers kelią istoriniam teisingumui.
"Įvykdysime teisingumą, nelaukdami, kol įtariamieji mirs, ir taip problema neva išsispręs", BNS sakė A. Salamakinas. Jis pabrėžė BPK pataisų humaniškumą teisiamųjų ir jų artimųjų atžvilgiu, nes senas, ligotas ir papildomos priežiūros reikalaujantis žmogus nebus vežamas į teismą.
"Šis įstatymas - vienintelis toks progresyvus Lietuvoje. Jis ne tik padės išsiaiškinti teisybę ir išspręs tūkstančių nukentėjusiųjų bei jų artimųjų problemą, bet ir nepažeis teisiamojo teisių", BNS sakė K. Čilinskas.
Seime priimant pataisas, joms kategoriškai prieštaravo keli parlamentarai.
ŽTK narė konservatorė Sofija Daubaraitė teigė nepritarianti pataisoms, nes jos įteisina teismą už akių, o to nėra nė vienoje Europos valstybėje.
Centristas Egidijus Bičkauskas oponavo pataisoms, tvirtindamas, kad nė vienoje pasaulio valstybėje teismas už akių nevyksta, kai žmogus negali dalyvauti dėl ligos.
Socialdemokratas "dutūkstantininkas" Rimantas Dagys teigė, kad pataisos byloja "ne apie Lietuvos silpnumą, o apie stiprumą sugebėti įvertinti savo istoriją ir nepalankius jos puslapius".
