Europos Komisija (EK) kiek anksčiau šį mėnesį paskelbė apie planuojamą BŽŪP, kuriai šiuo metu skiriama beveik pusė 90 mlrd. eurų siekiančio metinio ES biudžeto, reformą, kuria siekiama nutraukti sąsają tarp ūkininkų produkcijos kiekio ir jų gaunamų tiesioginių išmokų dydžio.
"Nėra normalu ir tinkama pradėti tokias diskusijas, kokios vyko...tik tam, kad per kelis mėnesius būtų įvykdyta BŽŪP reforma, siekiant sudaryti sąlygas naujų narių priėmimui", - pareiškė H.Gaymard'as, kuriam kelionė į Lenkiją buvo pirmasis užsienio vizitas.
Dešimt šalių, įskaitant Lenkiją, tikisi iki šių metų pabaigos užbaigti narystės derybas ir 2004 metais būti pasirengusios įstoti į ES.
"Nematau jokio reikalo šiandien keisti tvarkaraštį ir nemanau, jog kai kurių žmonių įsitikinimas, kad BŽŪP gali būti reformuota be naujų valstybių, yra teisingas", - pridūrė jis.
Didžiausią paramą žemės ūkiui ES gaunanti Prancūzija griežtai priešinasi EK ketinimams nedelsiant pradėti BŽŪP reformą, teigdama, kad 1999 metais, kai ministrai sutarė reformuoti BŽŪP, jie pasižadėjo nekeisti sistemos iki 2006 metų.
