"Mes tikimės, jog Lietuva tuo metu jau bus pakviesta į NATO ir į Vilnių susirinkę pirmininkai galės aptarti ratifikavimo reikalus, koordinuoti veiklą, kad pakviestos valstybės sėkmingai pasiruoštų ratifikavimui", - žurnalistams sakė ambasadorius.
Anot V.Ušacko, ši Seimo pirmininko iniciatyva galėtų būti suderinta su taip pat gegužę Vilniuje organizuojama JAV Verslo instituto konferencija. Pasak jo, ta prisidėtų prie glaudesnio politikų ir verslo bendradarbiavimo.
Surengti Vilniaus dešimtuko šalių parlamentų vadovų susitikimą Vilniuje A.Paulauskas pasiūlė per panašų šių metų forumą, gegužę vykusį Zagrebe. Ambasadorius V.Ušackas sakė tikįs, kad konferencijoje Vilniuje dalyvaus ir daugiau valstybių atstovų, tarp jų - NATO šalių parlamentų vadovai.
Ambasadorius priminė teigiamą JAV prezidento George'o Busho (Džordžo Bušo) atsiliepimą apie glaudesnį Višegrado ir Vilniaus dešimtuko grupių bendradarbiavimą, kurį pasiūlė Lenkijos prezidentas Aleksandras Kwasniewskis. A.Kwasniewskis šia iniciatyva siūlo suformuoti naują Europos šalių regioninę organizaciją.
Vilniaus dešimtukui priklauso Albanija, Bulgarija, Kroatija, Estija, Latvija, Lietuva, Makedonija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. Realiausiomis kandidatėmis gauti pakvietimą į Aljansą šiemet lapkritį Prahoje vyksiančiame viršūnių susitikime laikomos trys Baltijos valstybės, Slovėnija ir Slovakija, taip pat Bulgarija ir Rumunija.
Devynių kandidačių į Aljansą grupė buvo suburta 2000 metų gegužę per užsienio reikalų ministrų susitikimą Vilniuje. Pernai prie grupės prisijungė Kroatija, kurią NATO valstybių diplomatijos vadovai gegužės mėnesį Reikjavike įvardijo kaip oficialią kandidatę į Aljansą.
Višegrado grupė 1991 metais vasario mėnesį buvo įkurta Vengrijos Višegrado mieste. Iš pradžių jai priklausė Lenkija, Vengrija ir tuometinė Čekoslovakija. Šiai skilus į Čekiją ir Slovakiją, Višegrado grupėje atsirado keturios narės. 1999 metų kovą Lenkija, Čekija ir Vengrija tapo NATO narėmis.
