Tačiau vyšnaitės šią vasarą, kai temperatūra siekė 35 laipsnius karščio, nebuvo pakankamai laistomos, todėl nudžiuvo. Teritorija, apsodinta vyšnaitėmis, rūpinasi aplinkos tvarkymu ir želdinimu užsiimanti bendrovė "Zunda".
Bendrovės "Zunda" agronomė Nijolė Rudienė BNS sakė, kad sakuros yra prižiūrimos kaip ir visi kiti medžiai mieste, ypatingas dėmesys joms nėra skiriamas.
"Esant sausrai, vienai sakurai reikia 5 litrų vandens. Per pastaruoju metu vyravusius karščius "Zunda" sakuras laistė pagal galimybes", - sakė agronomė. Jos teigimu, pasodinus sakuras, Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyrius bendrovei jokio oficialaus įgaliojimo rūpintis medžiais neperdavė.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė BNS teigė, kad sakurų priežiūra nėra skyriaus kompetencija. "Aplinkos apsaugos skyrius buvo atsakingas tik už sakurų pasodinimą", - BNS sakė V.Braškienė.
Tuo tarpu savivaldybės Energetikos ir ūkio departamento Miesto ūkio skyriaus Darbo organizavimo ir techninės priežiūros tarnybos viršininkas Juozas Gedvilas BNS teigė, kad šis skyrius nėra atsakingas už šios teritorijos eksploataciją.
"Todėl taip ir išėjo, kad medžių priežiūra yra palikta Dievo valiai", - sakė J.Gedvilas. Vilniuje sakuros turėjo pražysti po 2-3 metų, tačiau jeigu atsigaus, dėl netinkamos priežiūros ateity jos iš viso gali nebežydėti.
Minint Č.Sugiharos 100-asias gimimo metines, keturi sakurų sodinukai buvo pasodinti Prezidentūros kieme, Č.Sugiharos gatvėje bei skverelyje Vilniuje ir prie buvusios Japonijos ambasados Kaune.
"Pagarba medžiams Lietuvoje ir Japonijoje yra didžiulė, taip kaip žmogiškumas ir bendrosios civilizacijos vertybės. Šių japoniškų medžių šaknys, įleistos į Lietuvos žemę, dar labiau sutvirtins mūsų tautų draugystę", - tuomet sakurų sodinimo ceremonijoje sakė V.Adamkus.
Tuo tarpu Kaune pasodintos japoniškos vyšnaitės buvo prižiūrimos kur kas rūpestingiau nei Vilniuje, todėl visi 7 sakurų sodinukai nenudžiuvo ir jau pradėjo skleisti mažus žiedelius. Šis japonų inicijuotas projektas buvo finansuojamas iš Japonijoje surinktos labdaros. Jis kainavo apie 300 tūkstančių JAV dolerių.
Kaune Japonijos generalinio konsulo pavaduotoju dirbęs Č.Sugihara nepaisė Japonijos vyriausybės nurodymų ir 1940 metais išdavė 6 tūkstančius tranzitinių vizų nacių persekiojamiems žydams.
Japonija Antrajame pasauliniame kare buvo nacistinio Vokietijos reicho sąjungininkė. Turėdami Č.Sugiharos išduotus dokumentus, dauguma žydų pabėgėlių atvyko į Vakarų Japonijos Kobės uostą, iš kur turėjo galimybę saugiai išvykti į kitas valstybes.
1986 metais miręs Č.Sugihara pramintas "Japonijos Schindleriu" (Šindleriu). Vokiečių pramonininkas Oskaras Schindleris per Antrąjį pasaulinį karą išgelbėjo daug žydų, priėmęs juos dirbti į savo įmones.
