aA
Minint Lietuvos nepriklausomybės dieną ar dažnai susimąstome, ką mums dabar reiškia laisvė, kaip gyventume, jei jos nebūtų? Minint Lietuvos nepriklausomybės dieną, kviečiame pažvelgti, kaip gyvena mūsų kaimynai baltarusiai, kurie laisvę vertina gerokai daugiau nei mes, kaip sakoma „Sieki to ko negali pasiekti“.
Opozicijos naudojama Baltarusijos vėliava
Opozicijos naudojama Baltarusijos vėliava
© DELFI (V.Pakalkaitės nuotr.)
Kalbiname Baltarusijos studentes trumpam atvykusias į Lietuvą, dėl pavojingos padėties jų valstybėje neskelbiame jų specialybių bei pavardžių.

Po „padu“

Lietuvoje skatinama savarankiškai mąstyti ir išsakyti savo nuomonę, o mūsų kaimynystėje vyksta priešingai. „Universitetuose labai sunku išsakyti paprasčiausiai savo nuomonę“, – teigė į Lietuvą atvykusi Baltarusijos studentė Irina.

Kai paskaitose kalbama apie politiką politikos ir jei studentas prieštarauja, tam, kad viskas Baltarusijoje labai gerai, tokiam studentui pakliuvus pas dėstytoją „lukašistą“(aut. past. palaikanti Baltarusijos prezidento Lukašenkos režimą) gresia išmetimas iš universiteto, kabinėjimasis per paskaitas ir egzaminus.

Po valstybės „padu“ yra ne tik studentai, bet ir dėstytojai. Merginos pasakojo, kad viena dėstytoja prašė studentų kuo aiškiau viską konspektuoti, nes Valstybės saugumo komitetas patikrino vieno iš jos studentų užrašus. Kadangi studentas greitai rašė, ten kažkas netiksliai buvo užrašyta. Dėl šios priežasties ją iškvietė pasiaiškinti ir grasino atleisti iš darbo.

Ideologija - populiariausias dėstomas dalykas visuose Baltarusijos mokymo įstaigose. Mokoma valstybės, prezidento ideologijos, propaguojamas vieno žmogaus kultas. Studentės pabrėžė, kad bandoma tiesiog „įkalti“ žmonėms, kad dabartinis režimas yra normalus.

Viena iš studenčių buvo suimta ir uždaryta į kalėjimą, dėl to, kad gatvėje pasirodė prisisegusi ženkliuką, kuris simbolizuoja laisvę. Mergina tiesiog ėjo namo, milicininkai ją sustabdė ir nors ji nieko nedarė, apkaltino pasipriešinimu milicijai ir septynioms paroms uždarė į kalėjimą.

Marija pasakojo: „Mūsų miestelis nedidelis ir visi visus pažįsta, gerai žinomas ir aktyvus jaunimas, kuris pasako savo nuomonę apie esamą padėtį. Vėliau pas mane buvo problemos ir universitete, dėl to, kad buvau suimta“.

Studentų savivalda - neįtakinga

Studentų profsąjunga Baltarusijoje atstovauja studentus. Vos įstojus į universitetą pasirodo jos atstovai ir praneša, kad visi privalo įstoti į šią sąjungą, o jeigu neįstos, tai ir taip bus įrašyti, kaip nariai. Nariu būti nesudėtinga, reikia tik laiku susimokėti nediduką nario mokestį. Ši sąjunga užsiima renginių organizavimu ir rimtos įtakos studentams neturi.

Skirtingai nei profsąjunga studentų savivalda VGU organizuoja seminarus, šviečia studentus, kovoja už geresnį studentų gyvenimą, bet vis dar be didesnių rezultatų.

Iš universitetų šalinamiems studentams – tarptautinė parama

Jei studentą išmeta iš universiteto, tai į jokį kitą irgi įstoti neįmanoma, taip pat ir darbe, jei žmogus būna išmestas iš darbo, dėl politinių priežasčių, tai į kitą jau nebepriims.

Jaunimui iš kaimų apskritai labai sunku papulti į universitetus Minske, nes jie neturi materialinio pagrindo. Pagal seną tradiciją gimus vaikui tėvai pradeda taupyti jo mokslams ir taip sutaupoma būsimoms mokslų išlaidoms, bet kaimuose yra kiek kitaip…

Pašnekovės pasakojo: „Kaimuose žmonės nusigeria, vykdoma savotiška propaganda, kad reikia dirbti, po to nusipirkti alkoholio ir tada būsit laimingi – toks baltarusiškas stabilumas“.

Per pastaruosius prezidento rinkimus „Spalio aikštėje“, vyko studentų streikas. Buvo labai šalta - 30ºC. Studentai stovėjo paromis, policija juos apsupo ir uždraudė atnešti maisto. Buvo bandoma studentus sukompromituoti - prie streiko dalyvių primėtė švirkštų ir padarė reportažą, pateikdami streiko dalyvius, kaip narkomanus.

Per vieną populiariausių kanalų parodė kaip jie „vartojo“ narkotikus. Irina pati nedalyvavo streike, bet bendravo su jo dalyviais ir pasakojo: „Ten stovėjusios merginos žinojo, kad jas išmes iš universiteto, skruostais riedėjo ašaros, bet jos toliau stovėjo, dėl laisvės, dėl šalies, dėl visko, stovėjo šaltyje... Visi dalyviai suvokė, kad toliau jau niekas jų nelaukia, joks universitetas, joks darbas nebent išvykimas iš savo šalies“.

Marijos brolis yra vienas iš daugelio studentų, kurie dėl politinių pažiūrų buvo išmesti iš savo universitetų. Jam padėjo viena iš slaptai veikiančių Baltarusijoje neregistruotų organizacijų, jos dėka jis dabar studijuoja Lenkijoje.

Užsienyje diplomai iš Baltarusijos universitetų negalioja, o vienintelis universitetas, kurio diplomas galiojo buvo uždarytas.

Europoje skelbiama kampanija iš Baltarusijos universitetų dėl visuomeninio aktyvumo šalinamiems studentams paremti. Tarptautinėje studentų bendruomenėje ieškoma būdų, kaip nukentėjusiems baltarusių studentams sudaryti sąlygas tęsti studijas Europos Sąjungos universitetuose, Baltarusijos ambasadoms ir studentus šalinančioms aukštosioms mokykloms siunčiami protesto laiškai. Iniciatyvą organizuoja Europos studentų sąjunga.

Bendrabučiai

Baltarusių studentų bendrabučiai perpildyti, kambariuose kuriame gyventi turėtų trys žmonės, neretai gyvena šeši.

Marija pasakojo: „Kai į bendrabutį atsivežiau savo lovą, tai liko dešimties centimetrų tarpas praėjimui, o dar ant lovos gulėjo atsivežtas kompiuteris ir daiktai. Bendrabučiai buvo statyti dar senais tarybų laikais, tame pačiame bendrabutyje kur gyvenu anksčiau studijuodamas gyveno ir mano tėtis (aut. past. daugiau nei prieš 40 metų). Kambariai suskirstyti taip, kad kas antras kambarys yra vaikinų, o jie dažniausiai nepalaiko idealios tvarkos, todėl čia veisiasi didžiuliai tarakonai, bei žiurkės.“

Uždrausta gimtoji kalba

Universitetuose ir mokyklose pamažu einama link baltarusių kalbos uždraudimo, vietoj jos vartojama rusų. Didžioji jaunimo dalis domisi gimtąja kalba, nors tam sąlygos nepalankios. Kai kurie dėstytojai ja dėsto savo paskaitas, taip padėdami ir studentams pagilinti baltarusių kalbos žinias.

Baltarusijoje net muzikos grupės, kurios dainuoja baltarusiškai yra uždraustos. Valstybėje yra sudarytas „gerų“ ir „blogų“ grupių sąrašas, taip vadinamos „blogosios“ yra persekiojamos ir rengia pasirodymus slaptai. Žinia apie jų koncertus sklinda tik iš lūpų į lūpas.

Jei milicija sužino apie tokio pogrindžio koncertą, tai įsiveržia ir sumuša bei suima visus ką tik spėja pagauti, visi mušami vienodai nežiūrint mergina tai ar vaikinas. Valstybės uždraustos grupės pakeičia savo pavadinimus panašiais į tų grupių, kurios yra leidžiamos valdžios ir tik taip gudraudamos gali viešai koncertuoti.

Studentiškos linksmybės

Pašnekovės pasakojo, kad pats geriausias dalykas yra studentiškas gyvenimas. Bendrabutyje visi kaip broliai ir seserys, kiekvieną dieną vyksta vis kas nors naujo akcijos ar roko koncertai. Marijos bendrabutyje yra tradicija kiekvieno mėnesio 16 – dieną ( aut. past. solidarumo diena) atsiveria vienas iš bendrabučio langų, suplevėsuoja vėliavos ir būrys studentų šaukia „už laisvą Baltarusiją“. Po šūkio visi bėga iš kambario, kuriuos pagauna kambaryje išmeta iš universiteto, bet vis vien šis bandymas kovoti už laisvę tik populiarėja.

Tarp studentų populiarūs „uždraustų“ grupių koncertai, slapti susibūrimai, pokalbiai apie laisvę ir jos siekimą, bet labiausiai visus „veža“ studentavimas bendrabutyje, kur kad ir kokiomis prastomis sąlygomis, bet gyvenimas verda, kiekvieną dieną vyksta kažkas naujo.

Baigei universitetą – būsi „ištremtas“

Studentės pasakojo, kad jeigu žmogus mokosi universitete ir moka už mokslą, tai prie jo niekas nesikabinėja, bet jeigu mokomasi valstybės finansuojamoje vietoje, tai greičiausiai šis studentas baigęs studijas bus išsiųstas į kaimo vietovę atidirbti valstybei ir nėra jokios galimybės pasirinkti.

Labiausiai nenorima vykti į vietoves, kurios yra netoli nuo Černobylio katastrofos zonos. Jaunimas siekia pasilikti Minske, nes ten aukščiausi atlyginimai ir galimybės. Paklausus ar vyktų po studijų atidirbti už studijas į kaimą Irina atsakė: „Taip vykčiau, nežinau kaip tai būtų sunku, bet stengčiausi ten ką nors pakeisti“.