Lietuvos tarybos posėdžių salė. Štralio name įvyko 7 Lietuvos tarybos posėdžiai (nuotrauka viršuje).
Sekretorės kambarys. Kampe stovėjo spausdinimo mašinėlė Kontinental, kuria, kaip manoma, atspausdintas Nepriklausomybės akto originalas ir dublikatas. Šie dokumentai nerasti iki šiol (nuotrauka viršuje).
1918 m. vasario 16 d. į Štralio namus dvidešimt Lietuvos tarybos narių susirinko parsirašyti Lietuvos valstybės atkūrimo akto, įteisinusio nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Aktas pasirašytas 12:30 val. šiame kabinete (nuotrauka viršuje).
Tarybos nariams išdalinti plunksnakočiai, prieš pasirašant, aktą garsiai perskaitė Jonas Basanavičius. Lietuvos tarybos nariai aktą pasirašė abėcėlės tvarka, tačiau pirmininkui J. Basanavičiui iš pagarbos leista pasirašyti pirmam. Pasirašę Aktą signatarai greičiausiai nusileido papietauti į apačioje buvusią arbatinę, o po to dar iki vėlaus vakaro posėdžiavo.
Pasak Signatarų namų gidės Vilijos Luneckaitės, 80-90 proc. tikima, kad šis stalas autentiškas. Kad apie aktą sužinotų Lietuvos žmonės, jį bandyta išspausdinti „Lietuvos aide“ Martyno Kuktos spaustuvėje. Tačiau tai sužinojusi vokiečių valdžia atsiuntė kariškius, kurie to padaryti neleido. Išliko apie 200 „Lietuvos aido“ egzempliorių, kuriuos suspėta išspausdinti prieš pasirodant kariams. Todėl Akto tekstas buvo atspausdintas lapeliais ir nelegaliai platintas Lietuvoje.
Ant stalo gulinčioje knygoje dabar renkami 1990 m. Kovo 11 akto signatarų parašai, joje yra pasirašę šalies vadovai.
Kambario kampe - 4 kvadratai autentiškų grindų, pagal kurias atkurta likusi parketo dalis (nuotrauka viršuje).
Šįmet namų ekspozicija pasipildė signataro Jono Vileišio taure, atsitiktinai rasta antikvariate. Ją Signatarų namams perdavė J. Vileišio vaikaitė (nuotrauka viršuje).
Kambaryje, kur pasirašytas Aktas, stovėjusi koklinė krosnis. Jos fragmentai atkurti remiantis nuotraukomis. Pasak V.Luneckaitės, nuo įtempto darbo restauratorė po to du mėnesius gydėsi ligoninėje (nuotrauka viršuje).
Nepriklausomybės akto signatarų kambarys. Dailininkas Rimgaudas Žebenka per 2 metus portretus turėjo nutapyti iš nespalvotų nuotraukų. Tapant reikėjo išgauti ne tik dvasinę būseną, bet ir akių spalvą, tad jam teko skaityti ir signatarų monografijas (nuotrauka viršuje).
Autentiški laiptai, menantys namo savininko Karlo Štralio laikus (nuotrauka viršuje).
Sofa, ant kurios, 1941 m. birželį traukdamasis į Vokietiją, tris naktis praleido prezidentas Antanas Smetona (nuotrauka viršuje).
Signatarų namų balkonai. Kiekvienų metų vasario 16 d. iš antrojo aukšto balkono kalbą sako Vytautas Landsbergis, tad žmonės šį balkoną praminė Landsbergio balkonu. Pro trečiojo aukšto balkoną salvę šauna kariai. Šventės pradžią skelbia trimitininkas, skamba Šventų Jonų bažnyčios varpai, aktorius iškilmingai perskaito Aktą (nuotrauka viršuje).
Po II pasaulinio karo namuose apgyvendintos šeimos, dalis buvusių gyventojų į Signatarų namus užsuka ir dabar. 6 metus trukusi pastato restauracija valstybei kainavo 8 milijonus litų. Signatarų namai atidaryti 2000 m. vasario 16 d. Praėjusių metų vasarį Signatarų namus aplankė daugiau kaip 1700 lankytojų. Pasak gidės V.Luneckaitės, čia lankosi ir studentai, ir mokiniai, ir įvairių organizacijų atstovai, savanorių kuopos.
