- Išeivija, kurios dalis buvau ir aš, tapo politine emigracija, politine išeivija, kurios, jūs labai gerai išsakėte, pagrindinis tikslas buvo kovoti už Lietuvos nepriklausomybės atstatymą. Rezultatai aiškūs, džiaugiamės tuo šiandieną, tačiau dabartinė emigracijos banga, kurią aš pavadinčiau ekonomine, atvyko jau iš tam tikros lietuviškos tvirtovės. Jie išeivijoje kūrėsi, aišku, pradžioje sunkiai stojo ant kojų (finansiškai), tačiau jiems pagrindinis uždavinys tebėra, ir aš raginu, kviečiu ir noriu tai matyti, būtent tolimesnis lietuvybės puoselėjimas, kelti lietuviškas kultūrines vertybes juos supančioje aplinkoje, jaunoje kartoje išlaikyti lietuviškumą, supratimą, išsilaikyti susibūrus, sakyčiau, tam tikruose tautiniuose centruose, kur ta lietuvybė tikrai galėtų klestėti, kur lietuviška mokykla, lietuviška daina, mūsų kultūrinė veikla.
- (...) Praėjusių metų lapkričio 13 dieną Konstitucinis Teismas įnešė pataisą, pagal kurią dabar neįmanoma išlaikyti Lietuvos pilietybės kitų valstybių, įskaitant Jungtinių Valstijų, piliečiams. Tai buvo akibrokštas didesnei po pasaulį išsibarsčiusiai lietuvių bendruomenei daliai. Kaip Jūs pakomentuotumėte šią dilemą ir ar yra kokie nors konkretūs keliai, kaip mums, užsienyje atsidūrusiems lietuviams, įmanoma būtų išlaikyti lietuvišką pilietybę?
- Nematau čia didelės tragedijos. Tokį akibrokštą, kaip jūs tai pavadinote, išgyvenau ir aš pats, kai 1990-aisiais, atstačius Lietuvos valstybės Nepriklausomybę, buvau su visa kita išeivija "išbrauktas", tuomet netekęs savo gimtos šalies pilietybės, tačiau gyvenimas reikalus ištaisė. Nė kiek neabejoju, kad susitvarkys viskas ir šį kartą. Visų pirmiausia - aš pasisakau už dvigubą pilietybę. Lietuvos Konstitucinis Teismas išsakė savo nuomonę tik todėl, kadangi pagal tai, kaip šiandien yra surašyta Konstitucija, jie tiktai nustatė faktus. Dėl to prarasti galvos visiškai nėra reikalo. Yra kelių, kaip tą dalyką ištaisyti, čia nereikia net visos Konstitucijos keisti, kaip kad yra siūloma, nereikia jokio referendumo skelbti.
Jei šiandien paskelbtume referendumą tokiomis aplinkybėmis, neišaiškinus žmonėms reikalo, aš esu beveik tikras, kad dvigubos pilietybės idėją tikrai atmes ir Lietuvos žmonės, ko gero, patvirtins Konstitucinio Teismo sprendimą. Tai manau, kad šiuo keliu eiti nereikia, taip pat kaip nereikia kelti panikos. Visame pasaulyje, kaip ir Amerikoje, Konstitucija yra papildoma, pridedamos pataisos, JAV Konstitucijoje yra pilna tokių pataisų. Manau, laikui bėgant, išsiaiškinus, teisiškai peržiūrėjus, pristačius tokį Lietuvos Konstitucijos papildymą atskiru straipsniu, šis klausimas bus teigiamai išspręstas.
Taip kad nesikarščiuokime, nepameskime galvos, jokio referendumo šiandien nešaukime, ramiai į tą reikalą pažiūrėkime, ir ta dvigubos pilietybės dilema tikrai bus teigiamai išspręsta.
- Gerbiamas Prezidente, ar Jūs palaikote dabartinę JAV lietuvių bendruomenės akciją su peticijos rašymu ir parašų rinkimu po visą Ameriką, kuriuos vėliau planuojame pristatyti LR Seimui, Vyriausybės nariams ir kitiems svarbiems valdžios asmenims Lietuvoje?
- Man atrodo, kad tai yra gražus jūsų sentimentų išreiškimas, bet jis neturės teisinės įtakos. Palikime istorijoje tokį dokumentą, kuriuo parodysime savo valią, norą išlikti viena tauta, naudotis tais pačiais įstatymais - esu tikras, kad tai reikalo nepagadins.
- Ši dvigubos pilietybės problema yra svarbesnė mums, išeivijos lietuviams, tačiau persikelkime į Lietuvą, kur turbūt vienas aktualiausių yra mūsų tautos emigracijos klausimas, kuris, tikimasi, bus pakreiptas į reimigracijos procesą, kaip išvykusius sugrąžinti. JAV-Baltijos šalių fondo pokylio metu teko susitikti su verslininkais iš Lietuvos, kurie išreiškė didelį norą įvairiomis akcijomis, viliojančiais darbo pasiūlymais ir netgi Vakarų ES šalių lygio atlyginimais pritraukti emigravusius, gerais specialistais užsienyje tapusius mūsų tautiečius, o ką tada turėtų daryti Lietuvos Vyriausybė, valdžia?
- Visų pirma jokia prievarta nesustabdysime emigracijos iš Lietuvos, nei prievarta ar kokiais naujais įstatymais nesusigrąžinsime išvykusių, būkime realistai. Čia tik gražūs pakalbėjimai. Reikia veiksmais, sudarytomis sąlygomis suteikti patrauklias galimybes tiems, kas turi tam tikrų jausmų, noro dirbti savo tėvynėje, tarp savo žmonių. O tai, kad verslininkai šiandien kalba apie galimybes sudaryti geresnes sąlygas, pasiūlyti didesnį darbo užmokestį, galima tik džiaugtis, tai yra vienas rodiklis, kad gyvenimas Lietuvoje kyla į viršų.
Emigrantai pasitraukė iš Lietuvos ne dėl to, kad jos nemylėjo, negerbė Lietuvos žmonių, kultūros, dauguma mūsų tautiečių išvyko todėl, kad ieškojo geresnių, žmogiškesnių gyvenimo sąlygų. Jeigu šiandien mūsų verslininkai gali pasiūlyti geresnes sąlygas, emigracija savaime sugrįš, vėl dirbs Lietuvoje, džiaugsis, kurs sau ir savo vaikams geresnį gyvenimą mūsų visų tėvynėje, - "Amerikos lietuviui" sakė prezidentas V. Adamkus.
