Norėčiau atsakymą pradėti nuo paaiškinimo, kaip asmuo įgyja nukentėjusiojo statusą. Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus Jūsų pareiškimą, nereiškia, kad yra pagrindas Jus pripažinti nukentėjusiuoju. Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos.
Klausime nenurodyta, ar ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl pareiškėjo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Vien prokurorui pateikto dokumento pavadinimas savaime neatspindi, kad žala padaryta būtent pareiškėjui. Asmuo nesaistomas specialiais reikalavimais, kokia forma pateikti tokią informaciją – žodžiu ar raštu, rašytinį dokumentą pavadinti skundu, pareiškimu, pranešimu ar visai nepavadinti. Net ir žalos nepatyręs asmuo gali informuoti teisėsaugos institucijas apie bet kokių kitų asmenų atžvilgiu padarytą nusikalstamą veiką, taip pat ir atstovaudamas fizinį ar juridinį asmenį arba apie tokią nusikalstamą veiką, kuria žala asmeniui negali būti padaroma. Tai reiškia, kad ne visais atvejais pats pareiškėjas būna patyręs žalą.
Pavyzdžiui, apgaulingas apskaitos tvarkymas, susijęs su įmonės apskaitoje nefiksuojamo darbo užmokesčio mokėjimu darbuotojams („ atlyginimas vokeliuose“). Visais atvejais, jei skundas, pareiškimas ar pranešimas yra apie nusikalstamą veiką ir jei nėra pagrindo jame nurodytus faktus vertinti kaip akivaizdžiai neteisingus, ikiteisminis tyrimas pradedamas ir sprendžiama, ar yra pagrindas pripažinti tiek pareiškėją, tiek kitus nuo nusikalstamos veikos žalos patyrusius asmenis nukentėjusiaisiais.
Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras (ikiteisminio tyrimo metu) privalo išspręsti pripažinimo nukentėjusiuoju klausimą kuo skubiau nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, kad nukentėjusysis galėtų įgyvendinti baudžiamojo proceso įstatymo suteiktas teises, net jei ir negautas prašymas pripažinti jį nukentėjusiuoju.
Nukentėjusiojo teisės yra nustatytos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnio 2 dalyje. Tai teisė teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą.
Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Tokių teisių įstatymas nesuteikia liudytojui.
Jeigu nusikalstama veika, dėl kurios pradėtas ikiteisminis tyrimas, Jums buvo padaryta fizinė, turtinė ar moralinė žala, Jūs pagrįstai apie Jums žinomas nusikalstamos veikos aplinkybes buvote apklaustas kaip liudytojas.
Baudžiamojo proceso kodekso 185 straipsnyje nustatyta, kad nukentėjusysis šaukiamas ir apklausiamas kaip liudytojas. Sprendimas pripažinti nukentėjusiuoju gali būti priimtas tiek prieš nukentėjusiojo apklausą, tiek po jos, priklausomai nuo to, kada ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas nustato, kad pakanka duomenų tokiam sprendimui priimti.
Nepaisant to, jeigu sprendimo pripažinti Jus nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras dėl kokių nors priežasčių dar nepriėmė, Jūs turite teisę pareikšti dėl to prašymą, kuris turi būti išnagrinėtas ir priimtas vienas iš šių sprendimų: ikiteisminio tyrimo pareigūno arba prokuroro nutarimas pripažinti Jus nukentėjusiuoju arba prokuroro nutarimas atsisakyti priimti prašomą sprendimą. Sprendimai nėra galutiniai, jie gali būti skundžiami aukštesniajam prokurorui, vėliau – ikiteisminio tyrimo teisėjui.
Informacija apie apklausos tikslą raštu iš anksto galėjo būti pateikta tik tuo atveju, jeigu Jūs buvote iškviečiamas į apklausą šaukimu.
Baudžiamojo proceso kodekso 182 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukime nurodoma, dėl ko asmuo šaukiamas. Tačiau tai ne vienintelis būdas iškviesti asmenį apklausai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo į apklausą taip pat gali būti šaukiamas telefonu ar kitais būdais.
Apklausiant liudytoju rašomas nustatytos formos „Liudytojo apklausos protokolas“, kuriame fiksuojama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras išaiškino liudytojui jo teises ir pareigas, atsakomybę dėl neatvykimo pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, atsisakymą ir vengimą duoti parodymus be teisėto pagrindo.
Taip pat liudytojas įspėjamas pagal Baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą.
Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 183 straipsnio reikalavimus prieš pradedant apklausą protokolas pateikiamas liudytojui, kad pastarasis tai savo parašu patvirtintų. Rekomenduojama jį perskaityti. Tokiu būdu liudytojas pakankamai aiškiai informuojamas apie savo procesinę padėtį prieš pat pradedant apklausą. Jokiais atvejais neribojama asmens galimybė bet kada sužinoti, dėl ko jis yra šaukiamas į prokuratūrą liudyti.
Liudytojo bendrosios teisės, pareigos ir atsakomybė nustatyti Baudžiamojo proceso kodekso 81 ir 83 straipsniuose, o jeigu liudytojas yra įtariamojo ar kaltinamojo šeimos narys ar artimas giminaitis, šio kodekso 82 straipsnio 2 dalyje nustatyta jo teisė neduoti parodymų arba neatsakyti į kai kuriuos klausimus.
