Pastaruoju metu itin suaktyvėję metalo vagys pasisavina ir geležinkelio bėgius, durų rankenas ar kapinėse stovinčius bonzinius biustus.
Pasak Kauno policijos pareigūnų, situacija pasikeistų tik tuomet, jei metalo supirktuvėse tokie daiktai nebūtų superkami, o apie vogtus daiktus siūlančius žmones iš karto būtų pranešama policijos pareigūnams.
Po “Kauno dienos” žurnalistinio eksperimento paaiškėjo, kad daugelyje miesto supirktuvių nesunkiai galima parduoti vogtus daiktus ir taip užsidirbti nemažai pinigų.
Metalo supirktuvių darbuotojai ne tik priėmė metalo pardavėju apsimetusio žurnalisto pasiūlytus kanalizacijos dangčius, bet ir patarė, kaip tinkamai reikėtų juos realizuoti.
Pasiskolinę kelis surūdijusius kanalizacijos dangčius pradėjome eksperimentą. Iš pradžių susisiekėme su keliomis metalo supirktuvėmis.
Ateities plente įsikūrusi bendrovė “Geležies laužas” supirka ne tik juodąjį metalą. Šioje bendrovėje prie telefono budėjusi moteris, tik sužinojusi, kad norime parduoti kanalizacijos šulinių dangčius, paaiškino, kad “Geležies laužas” tokių daiktų neperka. “Kur norite vežkite kanalizacijos dangčius”, - sakė moteris. Tačiau po kurio laiko prasitarė: “Ketus gerai dūžta, jei sudaužytumėte į smulkius gabaliukus, gal ir “prakištumėte”, Ir pridūrė, kad tokį metalo laužą paimtų kai kurios Palemono gatvėje įsikūrusios tokia veikla besiverčiančios įmonės.
Viena jų - UAB “Brangmetalis”. “Kokį metalą jūs norite parduoti?” - kaip įprasta, pasiteiravo moteris. “Storus, apskritimo formos luitus”, - drąsiai paaiškinome. Išgirdusi tai, moteris pažadėjo paskambinti ir pasakyti konkrečią tokio metalo tonos kainą. “Mokėsime apie 150 litų už toną”, - paskambinusi paaiškino. “Žinote, norime parduoti dangčius, kurie dedami ant kanalizacijos šulinių”, - dar labiau atviravome, ką norime realizuoti. “Ai, tie. Žinote, po kelių minučių jums paskambinsiu”, - sunerimo moteris. Po kiek laiko pasakė konkrečią kainą: “Mokėtume apie 145-148 litus, nes tai - ketus”, - dėstė Nemira prisistačiusi supirkėja, paklaususi, kada būtų patogiau atvykti. Paaiškėjo, kad mielai tokį metalą superka ir kitos Kauno metalo supirktuvės.
“Tokia veikla neteisėta”, - išgirdęs, kas vyksta miesto metalo supirktuvėse, paaiškino Kauno vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus inspektorius Gintas Geležiūnas. - “Nuo šių metų vasario patvirtintame Ūkio ministro įsakyme prie Vyriausybės nutarimo išdėstyta, kokie daiktai negali būti superkami. Visų pirma, komunalinio ūkio reikmenys, kelių statinių įranga. Be to, elektros ir ryšių ūkio įranga, geležinkelio, kuro ir dujų ūkio įranga bei priešgaisrinės apsaugos įrenginiai. Nesilaikantiems šių taisyklių gresia baudos”, - teigė inspektorius.
UAB “Lavamis ir Ko” mieste įkūrusi kelis supirkimo punktus, kai kurie jų vagių itin pamėgtuose rajonuose - Aleksote ir Šančiuose. Pastarojoje metalo supirktuvėje dirbantis vyriškis iš pradžių pasiteiravo, kokį metalą norime parduoti. “Puikus metalas, be to, sunkūs gaminiai”, - paaiškinome ir vyriškis nurodė metalo kainas. “Už skardų toną mokame 60 litų, daugiausiai už kokybišką metalą -160 litų”, - sakė metalo supirkėjas.
“Tai ne skardos, o šulinių dangčiai”, - atvirai pasakėme, kokios daiktus norime realizuoti. Tai išgirdęs vyriškis iš pradžių paaiškino, kad už dangčių supirkinėjimą gresia įvairios baudos. “Baus ne tik jus, bet ir mane”, - lakoniškai nukirto jis. Tačiau, žinodami, kad vagys visuomet įtikinėja, kad dangčiai nėra vogti, tęsėme pokalbį.
“Jeigu dangčiai - jūsų nuosavybė, tuomet atvežkite. Tiesa, kaip jūs taip įrodysite?”, - pasiteiravo vyriškis. Buvome gavę konsultacijų iš bendrovės “Geležies laužas”: “Atvežus dangčius, bus galima suskaldyti”. “Jeigu jis tikrai jūsų, tuomet paimsiu”, - baigė vyriškis ir padėjo telefono ragelį.
“Civiliniame kodekse numatyta, kad šiam vyriškiui už minėtų taisyklių nesilaikymą gresia 1000 litų bauda, - aiškino inspektorius G.Geležiūnas. - Jei minėtame sandėlyje rastume metalo, be to, teismas spręstų, ar jį konfiskuoti”. Inspektorius tikino, kad tokius pažeidimus nustatyti itin sunku, esą supirkėjai nelegalius daiktus paslepia po sunkiais metalo luitais, todėl tik atvykus rasti dangčius praktiškai neįmanoma. Stebina ir tai, kad per šiuos metus, G.Geležiūno duomenimis, buvo nubausta tik viena metalo supirktuvė už metalo supirkimo taisyklių nesilaikymą.
Supirkti kanalizacijos šulinių dangčių neatsisakė ir “Lavamis ir Ko” Aleksoto punkte dirbantis vyriškis. “Jei geras metalas, už toną mokėsime apie 180 litų”, - paaiškino vyriškis. Prasitarėme, kad norime parduoti dangčius. “Tai labai gerai”, - atsakė ir, tik patikslinus, kad tai šie dangčiai nuo kanalizacijos šulinių, vyriškis, matyt, kažką įtardamas, paaiškino, kad reiktų turėti dokumentus.
“Taisyklėse numatyta, kad visus daiktus galima supirkti tik tuomet, jei metalo pardavėjas pateikia dokumentus, įrodančius nuosavybės teises”, - aiškino G.Geležiūnas ir pridūrė, kad neretai tokių dokumentų prašoma tik pirmojo pokalbio metu.
Pasak “Kauno vandenų” darbuotojų, dažniausiai kanalizacijos dangčiai nugvelbiami žaliosiose zonose. “Gatvėse įmontuotus dangčius pavogti gerokai sunkiau, nes automobiliai juos stipriai užspaudžia. Be gero kūjo ar specialių kabliukų jų nuimti praktiškai neįmanoma”, - aiškino “Kauno vandenų” inžinierius Valdas Kavaliauskas.
Dėl pavogtų dangčių kenčia ne tik “Kauno vandenys”, bet ir kauniečiai, nes į neuždarytus šulinius bet kuriuo metu gali įkristi pro šalį einantys žmonės, ypač vaikai. “Kad kuriame nors miesto parkų pavogtas dangtis, neretai sužinome tik tada, kai apie tai praneša žmonės. Kai kurie šuliniai atviri būna net kelias savaites”, - pripažino V.Kavaliauskas.
