"Ar tai reiškia jo sugrįžimą į politiką? Matyt, kad taip, nes A. Brazauskas tapo aktyviu visuomeniniame gyvenime ir neslepia, kad galbūt sugrįš į aktyviąją politiką", samprotavo konservatorė.
Kaip galimas priežastis R. Juknevičienė nurodė tai, kad "galbūt nuvylė įpėdiniu paskirtas Artūras Paulauskas, nesugebėjęs laimėti prezidento rinkimus".
Be to, pasak R. Juknevičienės, "galbūt galvojama apie naują politinį išsidėstymą, sustiprinant tradicines kairiąsias jėgas, kurios galėtų susijungti su A. Paulausko vadovaujama Naująja sąjunga (socialliberalais)".
R. Juknevičienė teigė, jog jai "įdomus" pasirodė A. Brazausko pareiškimo sakinys dėl prastos šalies ūkio būklės.
Pasak A. Brazausko, "po vadinamojo restruktūrizavimo ir privatizavimo gali būti padaryta nepataisoma žala naftos ir dujų ūkiui, energetikai geležinkeliams".
"Aš esu įsitikinusi, kad ne vien politiniai motyvai skatins grįžti į politiką, yra ekonominių motyvų, ir jų pagrindas - konkrečios ekonominės struktūros", sakė R. Juknevičienė.
Konservatorės teigimu, "tautinis kapitalas", kuris "iš dalies yra susijęs su sovietine nomenklatūra, ieško išėjimo į politinę areną".
R. Juknevičienės teigimu, "tai buvo bandoma daryti per Gediminą Vagnorių, nebelikus to kanalo, bus bandoma daryti per A. Brazauską".
Konservatorė pabrėžė, kad būtent minėtos ūkio šakos yra susijusios "su pinigais, ateinančiais iš Rusijos", jose pastaruoju metu "išryškėjo korupcija ir valstybinių pinigų perpumpavimas į privačias rankas".
Kaip skelbta, neseniai 68-erių metų A. Brazauskas užsiminė galįs grįžti į politiką. Apžvalgininkų nuomone, jis galėtų imtis vadovauti plačiam kairiųjų jėgų blokui.
A. Brazauskas vadovavo LDDP, kai ji 1992 metais laimėjo Seimo rinkimus. Iš LDDP jis pasitraukė, 1993 metais tapęs Lietuvos prezidentu, kaip numato Konstitucija.
Prezidento A. Brazausko kadencija baigėsi 1998 metų pradžioje, tačiau jis ir dabar tebelieka vienu populiariausių tarp Lietuvos politikų ir visuomenės veikėjų.
