Gruodžio 11 dieną ES užsienio reikalų ministrai spręs, ar pritarti šiai rekomendacijai. ES vykdomosios institucijos - Europos Komisijos - vadovas Jose Manuelis Barroso ketvirtadienį sakė turįs vilties, kad ministrai pasiūlymą patvirtins.
"Jeigu mūsų netenkins ES išvados (priimtos gruodžio 11 d. susitikime), mes įregistruosime savo nesutikimą, ir išvados negalios, - teigė Kipro vyriausybės atstovas Kristodulas Pašiardis. - Tokiu atveju mes grįšime į pradinę padėtį ir pasinaudosime savo teise neleisti pradėti Turkijos stojimo derybų skyrių".
Kiek anksčiau savo nepasitenkinimą EK rekomendacija išreiškęs Kipro prezidentas Tasas Papadopulas tvirtino, kad ji yra per švelni.
"Mes esame įsitikinę, kad ji nesiūlo jokios formos spaudimo Turkijai, kad ši paklustų savo įsipareigojimams <...> Ji visiškai nenaudinga", - Nikosijoje vykusios konferencijos apie ekonomiką metu naujienų agentūrai "Reuters" teigė Kipro vadovas.
Svarbiausia, kad Komisija nenustatė naujo termino, iki kurio Ankara turi paklusti jos reikalavimams.
"Reikia stimulo, spaudimo, jei norite, kuris neįmanomas be Turkijos stojimui įvertinti duotų terminų, kad ji arba paklustų, arba sulauktų sankcijų", - aiškino T.Papadopulas.
IŠSAUGOTI DERYBAS SU TURKIJA
Kalbėdamas Berlyne, Europos Komisijos vadovas J.M.Barroso ragino Turkiją laikytis įsipareigojimų, tačiau davė aiškiai suprasti norintis, kad procesas tęstųsi.
"Tai ne patogi proga nuginti Turkiją nuo derybų stalo", - teigė EK pirmininkas ir pridūrė, jog tikisi, kad valstybės narės pritars šiam arba "kažkokiam labai panašiam" pasiūlymui.
Šaltinis iš Europos Komisijos aplinkos Briuselyje sakė, kad rekomendacijos tikslas - išsaugoti derybas dėl Turkijos prisijungimo.
"Žinoma, laukiama, kad ES vienbalsiai priims susitarimą dėl Komisijos pasiūlyto plano ir tikimasi, kad visos šalys to susitarimo laikysis <...> Planas yra nedalomas. Tikslas - išlaikyti procesą gyvybingą, tegu ir lėtesnį", - aiškino šaltinis.
Suomijos užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja , kurio atstovaujama šalis šiuo metu pirmininkauja ES, teigė, kad gruodžio 11 dienos posėdyje pasiūlymas galbūt bus pakeistas.
2005 metų spalį pradėtas Turkijos stojimo į ES procesas pastaraisiais mėnesiais iš esmės sustojo dėl Kipro, kurio graikiškosios dalies vyriausybę pripažįsta tarptautinė bendruomenė, bet ne Ankara.
Atskalūniškoje šiaurinėje turkiškoje Kipro salos dalyje Turkija yra dislokavusi apie 35 tūkst. karių. Ji teigia neatversianti savo uostų Kipro graikams tol, kol ES nepanaikins Kipro turkams taikomų prekybos suvaržymų.
TURKIJOJE - RAMU
Europos Komisijai paskelbus savo rekomendaciją, Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas nutaisė narsų veidą ir pareiškė, jog tai neprilygsta tikrajam derybų sustabdymui bei pažadėjo spartinti politines reformas.
Turkijos finansų rinkos irgi reagavo ramiai, kadangi pasiūlymas stabdyti derybas apima tik kelias sritis. Lira ir akcijų kainos ketvirtadienį toliau kilo.
Turkijos laikraščiai naujieną nušvietė palankiai.
"Ne žlugimas, o sukrėtimas", - rašo liberalus dienraštis "Radikal".
Tačiau kai kurie europiniai leidiniai netryško dideliu džiaugsmu.
Konservatyvusis Prancūzijos laikraštis "Le Figaro" prabilo apie "atvirą krizę tarp Europos ir Turkijos". Didžiosios Britanijos kairuoliškas "The Guardian" rašo, jog Turkijos ir ES laukia susidūrimas.
Įtakingas konservatyvių pažiūrų Vokietijos europarlamentaras Elmaras Brokas pavadino EK sprendimą visiškai neadekvačiu. "Neturėtų būti pradėtas joks naujas derybų skyrius, kol Turkija neįvykdys teisinių įsipareigojimų", - teigė E.Brokas.
Ankaros stojimo siekio rėmėjos, ypač Didžioji Britanija ir Ispanija, įspėjo pernelyg smarkiai nespausti Ankaros, o Prancūzija, Vokietija ir kitos skeptikės pažymėjo, kad didžiulę musulmonišką šalį būtina bausti už ES įstatymų nepaisymą.
Į dabartinį ES narį Kiprą Turkija įsiveržė 1974 metais, po trumpo perversmo Nikosijoje, kurį buvo surengusi tuomet salą valdžiusios Graikijos karinė chunta.
