Jei rudenį sniegas užkrinta lapus ant medžių, o spalio mėnesį perkūnas griaudžia, žiemos nebus. Jei žąsys ir gervės ilgai neišskrenda į šiltus kraštus, šalčiai prasidės negreitai, o žiema bus trumpa. Kokia Barboros diena (gruodžio 4-oji), tokia ateinanti žiema. Kokia liepa – toks ir sausis.
Jei per Martyną (lapkričio 11 dieną) gruodas, Kalėdos sniego neduoda. Jei Martynas purvą brenda, per Kalėdas rogės skrenda. Jei Martynas su ledu, tai Kalėdos su „bradu“.
Tokių ir panašių prognozių galima rasti pasklaidžius senus lietuviškus kalendorius. Šiemet spalį perkūnas griaudė ne kartą, o per pirmąjį sniegą medžiai daug kur dar buvo su lapais. Tuo tarpu liepą Lietuva kentėjo nuo sausros. Paukščiai į pietus šiemet skrido vėliau nei paprastai. Jei tikėtume šia senolių išmintimi, galėtume laukti netradicinių Kalėdų – palyginti šiltų ir be sniego.
Bet kai kurios kitos prognozės žada ką kita. Jei per Visus Šventuosius šąla, bus lengva žiema, teigia sena lietuvių išmintis. Šiemet lapkričio 1-ąją, Visų Šventųjų dieną, oras buvo darganotas, bet ne itin šaltas. Jei per Sekmines lyja (būtent toks oras buvo per šiemetines Sekmines, birželio 4-ąją), Kalėdos bus su sniegu.
Jei per šventą Joną nelyja – bus šalta žiema, sakė senoliai. Šiemet per Jonines po ne vienos šiltos dienos oras buvo apsiniaukęs, tačiau didelio lietaus nebuvo.
Jei Kalėdos baltos – Velykos žalios, jei užsninga iki Kalėdų, pavasaris bus ankstesnis. Vadinasi, jei iki metų pabaigos vis dėlto gerokai pasnigs, žiema truks trumpiau.
Pasitvirtina pusė senolių prognozių
Lietuvos sinoptikai yra tikrinę, kaip dažnai pasitvirtina senolių išmintis. „50:50“, - taip lakoniškai tyrimo rezultatus DELFI apibūdino Hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė.
Anot specialistės, tradicinės lietuvių prognozės buvo ne iš piršto laužtos, tačiau jos buvo pritaikytos ankstesnei, technikos nelabai paveiktai gamtai. „Seniau žmonės priklausė nuo orų, gamtos kaprizų, todėl atidžiai stebėjo visus orų pokyčius ir bandė juos sieti. Bet jie stebėjo mažiau žmogaus ir technikos paveiktą gamtą, todėl kai kurios prognozės dabar gali nebepasitvirtinti. Galų gale nereikia senolių išminties susieti su konkrečia diena, o tik su laikotarpiu prieš ar po jos“, - sakė meteorologė.
Tuo tarpu etnologė Gražina Kadžytė tikina, kad anksčiau lietuviai gana tiksliai atspėdavo būsimą orą. Tačiau žmonės paprastai stebėdavo nedidelę – vos kelių kilometrų spindulio – teritoriją, kur klimatinės sąlygos smarkiai nesikeisdavo, todėl spėjimas paprastai pasitvirtindavo. „Juk važiuodami per Lietuvą tą pačią dieną galime pamatyti ir saulės, ir lietaus, todėl prognozuoti orą tolimesniems regionams būtų sudėtinga“, - sakė DELFI pašnekovė.
G. Kadžytės teigimu, pakankamai patikimas būdas spėti ne tik ateinančios žiemos, bet ir visų kitų metų orus yra laikotarpiu nuo šv. Liucijos dienos – gruodžio 13-osios – iki metų pabaigos kasdien fiksuoti temperatūrą, vėjo greitį, kritulius.
„Sakoma, kad kiekviena to laikotarpio diena rodo vieną kitų metų mėnesį. Jei, sakykime, pirmą dieną ryte būna šilta, perpiet atvėsta ir pakyla vėjas, o vakarop jis nurimsta, kitų metų sausis turėtų būti gana šiltas, bet jo viduryje galima laukti žvarbos, - pasakojo etnologė. – Esu modernus ir užsiėmęs žmogus, todėl ne visada suspėju pasižymėti, koks būna oras. Bet žmonės, kurie yra kruopščiai fiksavę orus, sako, kad nemažai prognozių pasitvirtina.“
Tradicinius spėjimus reikėtų priderinti prie modernaus gyvenimo
G. Kadžytė apgailestavo, kad modernus gyvenimas yra smarkiai pakeitęs ekologines sistemas, todėl senolių išmintimi remiantis daromos prognozės tampa vis nepatikimesnės.
„Savo veikla mes išmušėme iš vėžių gyvuosius barometrus, pavyzdžiui, paukščius. Žmonių maitinami laukiniai paukščiai – gulbės, sako, kad dabar ir gandrai, - tampa kone naminiais, nes nebenori arba vėluoja skristi į Pietus. O ką galime atspėti iš medžių ir žolės, kurie auga ant šiluminių trasų? Galima augalus stebėti draustiniuose ar rezervatuose, bet tokios prognozės tiks tik tai teritorijai, o ne miestui“, - kalbėjo etnologė.
Anot jos, tradicines lakoniškas prognozes būtų galima atnaujinti, tačiau tam reikia didelės kantrybės. Vis mažėja žmonių, kurie spėdami orą vadovaujasi senolių išmintimi ir perduotų šiuos pastebėjimus savo vaikams bei anūkams.
„Vyresni gyventojai yra gimę jau XX amžiaus pradžioje. Šis amžius sunaikino mūsų atmintį, visi puolė į techniką. Dar yra žmonių, kurie „retransliuoja“, ką nugirdo iš senesnių gyventojų, bet šios išminties nebeparemia savo stebėjimais ir nauja argumentacija“, - pasakojo G. Kadžytė.
Meteorologų teigimu, lapkričiui nebūdingi šilti orai pavojingi augmenijai, ypač vaiskrūmiams ir žiemkenčiams. Atėjus šalčiams, žiemai nepasirengę augalai gali tiesiog žūti.
Lapkritį ir gruodžio pradžioje – šilčiau nei paprastai
Meteorologai orų prognozes paprastai pateikia savaitei. Daugiau mažiau patikimą informaciją turima technika pateikia apie artimiausias 10 dienų. Todėl į klausimą, kokios bus Kalėdos ir visa žiema, jie kol kas nesiryžta atsakyti.
Anot V. Ralienės, šiemetinis lapkritis yra truputėlį šiltesnis nei paprastai, be to, šį mėnesį dažniausiai jau būna sniego.
Beje, pirmasis lapkričio dešimtadienis, kuomet temperatūra net dienomis laikydavosi gerokai žemiau nulio ir buvo pasnigę, buvo šaltesnis nei paprastai. Antrasis ir trečiasis lapkričio dešimtadieniai yra 3-4 laipsniai šiltesnis nei rodo vidutinė daugiametė statistika.
Europos vidutinės trukmės prognozių centro skaičiavimu, gruodžio pradžios temperatūra taip pat bus 3-6 laipsniais aukštesnė už vidutinę daugiametę.
V. Ralienės teigimu, Kalėdos mūsų šalyje būna įvairios – ir žiemiškos, su speigu ir sniego pusnimis, ir visai besniegės. Kartais sniegas, džiuginantis Kūčių vakarą, jau pirmąją Kalėdų dieną ištirpsta.
Pernai ne tik gruodį, bet ir pirmomis šių metų savaitėmis buvo šilčiau nei paprastai. Tačiau jau sausio pabaigoje į Lietuvą atėjo kone arktinis speigas – temperatūra ne vieną dieną siekė 30-35 laipsnius šalčio.
„Tokio dalyko, kad visai nebūtų žiemos, nėra buvę. Bet ir dvi žiemos iš eilės nebūna vienodos“, - tvirtino V. Ralienė.
