aA
NATO trečiadienį sudarė susitarimą paremti su problemomis susiduriančią misiją Afganistane - nusiųsti daugiau karių ir apkarpyti suvaržymus ten jau dislokuotoms pajėgoms, nors pripažino, kad spragų dar lieka. 26 valstybių Aljanso lyderiai, įskaitant JAV prezidentą George'ą W.Bushą taip pat parėmė prancūzų pasiūlymą įsteigti "kontaktinę grupe" veiksmams koordinuoti, kad Afganistane vėl neįsivyrautų chaosas.
Lyderiai taip pat sutiko priimti Serbiją, Juodkalniją ir Bosniją ir Hercegoviną į savo Partnerystės taikos vardan programą praėjus dešimtmečiui po Balkanus suskaldžiusių karų.

Pažadas dėl Afganistano, apie kurį buvo paskelbta baigiantis dviejų dienų viršūnių susitikimui, buvo duotas po JAV ir Didžiosios Britanijos pastangų užtikrinti misijai daugiau karių ir mažiau apsidraudimų dėl pajėgų šioje smurto nualintoje šalyje.

Tokios įtakingos Europos valstybės kaip Vokietija, Prancūzija, Ispanija ir Italija buvo spaudžiamos imtis reikšmingesnio vaidmens Pietų Afganistane, kur britų vadovaujamos pajėgos kovoja su Talibano sukilėliais.

NATO vadovavimą Tarptautinėms saugumo pagalbos pajėgoms Afganistane (ISAF) perėmė 2003 metais. Šiuo metu jas sudaro maždaug 32 tūkst. karių iš 37 valstybių, tarp jų - 5,5 tūkst. britų karių.

Tačiau nuo to laiko, kai šiais metais buvo dislokuotos neramiuose šalies pietuose, jos susiduria su vis didesniu pasipriešinimu, ir rugsėjį NATO vyriausiasis vadas, JAV generolas Jamesas Jonesas paprašė dar 2,5 tūkst. karių.

Britų ministras pirmininkas Tony Blairas sveikino trečiadienį sudarytą susitarimą.

"Visi sutinka, kad tai yra neabejotinai svarbi NATO misija", - sakė jis ir pridūrė: "Prie šio stalo visiškai sutariama, kad NATO patikimumas ... kabo ant plauko".

Tačiau jis taip pat pripažino, kad liko trūkumų. Pajėgų vadai sako, kad kol kas savo vietoje yra 85-90 proc. to, ko reikia. "Padarėme reikšmingą pažangą, bet mums dar reikia žengti tuos paskutinius likusius žingsnius", - sakė britų ministras pirmininkas.

NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis (Japas de Hopas Scheferis) akcentavo susitarimą dislokuoti pajėgas, kurios padėtų susidarius krizinėms situacijoms.

"Krizinėse situacijose ... jos viena kitai pagelbės. Tai pats svarbiausias NATO solidarumo pademonstravimas", - sakė jis.

NATO generalinis sekretorius taip pat patvirtino, kad Aljanso lyderiai parėmė Prancūzijos pasiūlymą įsteigti Afganistano "kontaktinę grupę".

Ji gali būti panaši į tokią grupę, kurią JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija ir Rusija 10-ajame dešimtmetyje įsteigė Balkanams, diplomatiniams ir kitokiems veiksmams koordinuoti sprendžiant konfliktą.

"Man pavesta ... pagalvoti ir paspartinti pasiūlymus dėl galimybės (įsteigti) kontaktinę grupę Afganistanui", - sakė jis.

Apskritai, J.de H.Schefferis sakė, kad šis NATO viršūnių susitikimas yra gera žinia Afganistano liaudžiai.

"Esmė ta, kad (praėjus) penkeriems metams nuo Talibano žlugimo, Afganistanas daro pažangą", - sakė jis.

Nors Afganistano misija yra naujausia ir ambicingiausia NATO, buvo teigiamų žinių ir apie vieną senesnį Aljanso frontą - Partnerystės taikos vardan programą, į kurią nuspręsta įtraukti tris Balkanų valstybes.

NATO taikdariai daugiau kaip dešimtmetį veikė įvairiose šio regiono šalyse, ir Aljansas trokšta nurodyti kelią jų narystės bloke link.

"Atsižvelgdami į ilgalaikio stabilumo Vakarų Balkanuose svarbą ir pripažindami iki šiol padarytą pažangą, ... pakvietėme šias tris šalis prisijungti prie Partnerystės taikos vardan", - sakoma NATO pareiškime.

Rygoje Aljanso lyderiai taip pat "visiškai veikiančiomis paskelbė NATO 25 tūkst. karių greitojo reagavimo pajėgas (NRF).

Šias pajėgas, kuriose pasikeisdami po pusmetį tarnaus NATO šalių kariai, bus galima per penkias dienas dislokuoti kovinėms, evakavimo, ar nelaimės padarinių likvidavimo misijoms, kurios galės trukti iki mėnesio.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.