Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nuosprendis arba nutartis) yra privalomas visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Preziumuojama (paprasčiau sakant, iš anksto manoma), kad įsiteisėję teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tačiau įsiteisėjusiame teismo nuosprendyje ar nutartyje dėl tam tikrų priežasčių galėjo būti netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas arba teismo sprendimas priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.
Gali būti ir taip, kad teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo nuosprendis nepagrįstai panaikinamas ar pakeičiamas apeliacine tvarka arba apeliacinės instancijos teismas nepanaikina ar nepakeičia neteisėto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Įsiteisėjęs neteisingas teismo sprendimas prieštarautų baudžiamojo proceso principams ir neužtikrintų baudžiamojo proceso paskirties, todėl Baudžiamojo proceso kodeksas numato galimybę patikrinti įsiteisėjusių teismo sprendimų teisėtumą. Toks tikrinimas atliekamas nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme (kasacines bylas nagrinėja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas).
Skirtingai nuo apeliacijos proceso, kurio paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą (ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų) ir pagrįstumą (ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan.) bei prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismų padarytas klaidas, kasacine tvarka nuosprendžiai ir nutartys tikrinami tik teisės taikymo aspektu, t. y. tikrinamas tik apskųstų teismo sprendimų teisėtumas.
Baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnis nustato, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu:
1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y. netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat kai nusikalstamos veikos kvalifikuojamos ne pagal tuos Baudžiamo kodekso straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti;
2) padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (esminiais laikomi tokie Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį).
Taigi teisė paduoti kasacinį skundą priklauso tik nuo šių pagrindų (vieno arba abiejų) buvimo, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas, t. y. ar apeliacinis skundas buvo patenkintas ar atmestas, neturi reikšmės, todėl Jūs turite teisę, jei yra paminėti kasacinio apskundimo pagrindai, paduoti ir kasacinį skundą.
Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį teismo sprendimą remiantis aukščiau nurodytais pagrindais turi teisę prokuroras, nukentėjusysis, jo atstovas, nuteistasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą, išteisintasis, jo gynėjas ir atstovas pagal įstatymą. Kai kuriuos įsiteisėjusius teismų sprendimus taip pat gali apskųsti ir kiti asmenys (pvz., bylose dėl juridinių asmenų padarytų nusikalstamų veikų – juridinio asmens atstovas). Civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ar jų atstovai įsiteisėjusį teismo sprendimą gali apskųsti tik tuo atveju, jei jie kartu yra ir proceso dalyviai.
Pažymėtina, kad nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, jei tai nesusiję su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, taip pat bausmės paskyrimo teisingumas, jei jis nesusijęs su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu, nagrinėjant kasacine tvarka netikrinami.
Kasacine tvarka taip pat negali būti skundžiami nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka priimti teismo sprendimai, Baudžiamojo proceso kodekso 318 straipsnio 4 dalyje išvardytos pirmosios instancijos teismo nutartys ir nagrinėjant bylas apeliacine tvarka tais pačiais klausimais priimtos nutartys bei teismo nutartys, kurioms Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta atskira apskundimo ir nagrinėjimo tvarka (pvz., ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartys, nutartys skirti ar atsisakyti skirti suėmimą ir pan.).
Kasaciniai skundai paduodami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per 3 mėnesius nuo skundžiamo pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nors Baudžiamojo proceso kodekso 367 straipsnio 1 dalyje ir 404 straipsnyje nurodytiems asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas, pareiškimas dėl praleisto kasacinio skundo padavimo termino atnaujinimo negali būti paduodamas praėjus daugiau negu vieneriems metams po skundžiamos nutarties ar nuosprendžio įsiteisėjimo.
Kasacinio skundo turinys iš esmės atitinka apeliacinio skundo turinį. Kasaciniame skunde turi būti nurodomas kasacinio teismo pavadinimas, byla, dėl kurios paduodamas skundas, skundžiamo nuosprendžio ar nutarties esmė, apskundimo pagrindai ir motyvai bei kasatoriaus prašymas.
Vienas iš esminių kasacinės ir apeliacinės instancijos skirtumų yra tas, jog kasacinės instancijos teismas nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių (neapklausia liudytojų, neskiria ekspertizių) ir įrodymų iš naujo netiria. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Priimdamas sprendimus, teismas privalo remtis tik pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais ir, prireikus, teismo papildomai išreikalauta medžiaga.
Apibendrinant būtų galima išskirti tokius pagrindinius apeliacijos ir kasacijos proceso skirtumus:
1. apeliacine tvarka bylas nagrinėja apygardų teismai kaip apeliacinė instancija ir Lietuvos apeliacinis teismas. Kasacine tvarka bylas nagrinėja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
2. skirtingi skundo padavimo terminai ir tvarka: apeliacinį skundą galima paduoti per 20 dienų nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos (su Baudžiamojo proceso kodekse nustatytomis išimtimis), o kasacinis skundas gali būti paduotas per 3 mėnesius nuo skundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliacinis skundas paduodamas per skundžiamą sprendimą priėmusį teismą, kasacinis skundas – tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui;
3. siauresnis kasacinį skundą galinčių paduoti subjektų ratas;
4. skiriasi teismo įgaliojimų nagrinėjant bylą apeliacine ir kasacine tvarka ribos. Apeliacinės instancijos teismas, jei apeliaciniame skunde to prašoma, patikrina apskųsto nuosprendžio ar nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, o kasacine tvarka nuosprendžiai ir nutartys tikrinami tik teisės taikymo aspektu;
5. apeliacinės instancijos teismas gali atlikti įrodymų tyrimą, įpareigoti ikiteisminio tyrimo teisėją atlikti reikiamus tyrimo veiksmus, o kasacine tvarka bylos nagrinėjamos, remiantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose išnagrinėtais įrodymais.
